Gydyti žaizdas padeda ir pati gamta
Prieš porą metų prasiautęs škvalas pridarė daug žalos ne tik mūsų regiono gyventojams, bet ir miškams. Miškininkai stengėsi likviduoti stichijos padarinius, sutvarkyti ir atsodinti miškus. Ir šiais metais labiausiai nuo škvalo nukentėjusios „Verknės“ girininkijos darbuotojai Miškininko dieną pasitinka sodindami mišką. Apie dabartį ir praeities nemalonius dalykus su „Verknės“ girininkijos girininku Aurimu Bartuška kalbamės vaikščiodami po atželdomus miškus.
Gamtos stichija 2010 metų rugpjūčio 8 d. naktį visu smarkumu užgriuvo Stakliškių krašto miškus. Čia jie nedideli, išsimėtę nedideliais masyvais maždaug po 40-50 ha, todėl vėtra turėjo kur įsibėgėti. Ji daugiau ar mažiau palietė visus miškus, išsidėsčiusius7000 haplote. Pirmiausia Būdų miško ryte pasigedo vietiniai gyventojai, ne tik miškininkai. Gojaus miškas pats didžiausias „Verknės“ girininkijoje. Po rugpjūtį prasiautusios gaivališkos jėgos jis nukentėjo mažiausiai, tačiau šių metų rugpjūčio 22 dieną siauru koridoriumi pagal Verknę prasinešęs viesulas palietė ir seną ąžuolyną, ir galiūnui Gojaus ąžuolui aplaužė šakas.
– Vaizdas rugpjūčio devintosios rytą, važiuojant Stakliškių link, buvo įspūdingas: nukeltas kultūros centro stogas, nuplėšti gyvenamųjų namų stogai, o tolumoje lyg siena dunksojusio Būdų miško tiesiog nėra. Tai, kas džiugino akį, buvo išlaužyta, nuniokota, suversta. Švietė šviežumu medžių stuobriai, sukloti po didesniais medžiais krūmai, lazdynai. Darbų pradžia buvo sunki, nes nebuvo įmanoma praeiti ir nustatyti biržių linijų, – prisimena girininkas.
Škvalo padarinių likvidavimui buvo sutelktos visos pajėgos – dirbo ne tik savi žmonės, bet ir daug atvykusiųjų į talką iš kitų šalies girininkijų ir net Lenkijos. Skubėta sutvarkyti medieną, kad nebūtų šalutinių pasekmių – medienos ligų ir kenkėjų protrūkio. Vėliau, kai nuo šakų ir kelmų buvo atlaisvintos biržės, dirva buvo ruošiama sodinimui. Vietoje išguldyto ir nuniokoto miško į žemę šaknis leido nauja gyvybė.
Naujo miško veisimas ir sodinimas A. Bartuškai ne naujiena. Stakliškių krašto miškuose jis pradėjo girininkauti prieš 10 metų, pakeisdamas ten dirbusį R. Ašmantą.
– Kai man buvo pasiūlyta dirbti girininku, daugelis sakė: „Kur tu eini ant kelmų dirbti?“ Tuose miškuose buvo praėję uraganai, vėtros, o po jų sekė džioviniai, ligos. Tuo metu iškirtome apie 17 tūkst. kubinių metrų medienos. Išnykę buvo ištisi miškeliai apie Pieštuvėnus, prie Pazelvio ežero. Dabar jų vietoje ošia jaunuolynai. Labai gaila, kai nuo audrų nukenčia jaunuolynai, jų mediena dar nesubrendusi. Matyt, mano tokia misija – sodinti ir auklėti miškus. „Verknės“ girininkija virsta ugdymo įstaiga, – juokavo A. Bartuška.
Dar iki didžiojo užpraėjusių metų škvalo „Verknės“ girininkijoje buvo sodinami dideli plotai naujo miško (apie 30-50 ha), taigi sodinimo mastai girininkijos darbuotojų nenustebino. 2011 metų pavasarį buvo pasodinta60 ha, šį pavasarį –56 ha, o rudenį, t.y. dar šią savaitę žadame pasodinti10 ha. Planuojama, kad kitų metų pavasarį bus apsodintos visos nukentėjusios biržės. Galutinai miškai bus sutvarkyti, kai kitais metais bus parengtas miškotvarkos projektas ir bus galima atlikti rekonstrukciją, suformuoti medynus.
Vaikštant po praretėjusius miškus, nežinant, kas čia buvo anksčiau, nieko neįtartum – gamta savo žaizdas gydosi pati: viską dengia sodri žaluma, priaugę savaiminių želdinių, krūmų. Kai kur drebulės siekia jau5 metrus, berželiai – 2-2,5 metro, kabinasi naujam gyvenimui pušaitės ir eglaitės.
Žadėtos ES paramos atkuriant miškus urėdija turbūt negaus. Ji tolsta lyg miražas, pasiklydęs biurokratijos dykumose. Po nelaimės miškininkai pirmiausia puolė tvarkyti medieną, kad būtų patirta kuo mažiau nuostolių, o nepagalvojo, kad pirmiausia reikia ne dirbti, o popierius tvarkyti. Tada gal ir finansinę paramą būtų gavę. Dabar miškininkai džiaugiasi, kad visi darbai buvo atlikti laiku, kad neišplito nei ligos, nei kenkėjai.
Pasak girininko, stichijos padarinius dar jausim ilgą laiką – nebus kirtimų, negamins medienos. Tik sodins ir auklės, prižiūrės ir retins jaunuolynus. Žinoma, jeigu gamta nepateiks naujų siurprizų. Šiemet, pasitinkant Miškininko dieną, tūkstančiai eglaičių iš „Verknės“ medelyno persikels į ilgalaikę savo gyvenimo vietą.
O po 15-20 metų jaunuolyne jau drąsiai pasislėps ir stirnaitė.
