Lietuva ir Prienai išsirinko

Pirmadienio rytą baigėsi porą mėnesių trukusi karštinė, vertusi Lietuvos politikos pasaulį bėgti dideliu greičiu ir belstis į rinkėjų duris, Pirmadienio rytą Lietuva dar 5 metams Prezidente išsirinko Dalią Grybauskaitę – valstybės veidą, balsą ir ateitį.

Pirmadienį baigėsi ir rinkimų į Europos Parlamentą karštinė, kurioje balsai už skirtingas partija pasiskirstė saikingai po lygiai.

Aktyvumas

Nors rinkėjų aktyvumas ir sumenkęs, tačiau į rinkimus vis dar sugeba ateiti beveik pusė iš 2 534 563 rinkimo teisę turinčių Lietuvos piliečių. Antrajame rinkimų į Lietuvos Respublikos prezidentus ture aktyvumas sutapo su rinkimų į Europos Parlamentą aktyvumu. Tačiau rinkėjai nebuvo itin aktyvūs. Sekmadienį 10 val. savo valią buvo išreiškę tik 7,40 proc. (pirmajame ture – 7,39 proc.) iš daugiau kaip 2 mln. rinkėjų, 14 val. – 23,41 proc. (pirmajame ture – 26,96 proc.), o 19 val. – 37,62 proc. (pirmame ture – 43,53 proc.) rinkėjų. Uždarius rinkimų apylinkes paaiškėjo, kad iš viso rinkimuose gegužės 25 d. dalyvavo 1 210 741, arba 47,31 proc. visų rinkėjų (pirmajame ture – 1 333 666, arba 52,23 proc.). Aktyviausi buvo Palangos miesto bei Šalčininkų rajono rinkėjai.

Prienų rajone rinkėjų aktyvumas, palyginti su pirmojo turo aktyvumu, sumažėjo 4 proc. Į rinkimus iki 10 val. atėjo 6,58 proc., iki 14 val. – 21,24 proc., iki 19 val. – 34,02 proc. rinkėjų (iš 25 278 rinkimo teisę turinčių Prienų rajono gyventojų). Iš viso balsavo 11 637 (45,85 proc.) visų Prienų rajono savivaldybės rinkėjų. Aktyviausiai Prienų rajone balsavo Jiezno miesto bei Prienų J. Basanavičiaus rinkimų apylinkės rinkėjai.

Birštono savivaldybėje rinkėjai buvo aktyvesni nei Prienų krašte, tačiau irgi 4 proc. pasyvesni nei pirmajame ture. Iš 4078 rinkėjų iki 10 val. valią pareiškė 7,74 proc., iki 14 val. – 25,32 proc. ir iki 19 val. – 39,04 proc. rinkimo teisę turinčių piliečių. Iš viso balsavo 2221 (53,76 proc.) visų rinkimo teisę turinčiųjų. Aktyviausiai balsavo Birštono miesto rinkėjai.

Prezidentė

Daugelis dar prieš rinkimus juokavo, kad šie rinkimai yra „Prezidentės rinkimai“. Iki LR prezidentės Dalios Grybauskaitės viešo pareiškimo dalyvauti Prezidento rinkimuose tarp rinkėjų sklandė gana nemaža sumaištis ir abejonės pirmaisiais kandidatais. Tačiau Prezidentei nusprendus bandyti iškovoti dar vieną kadenciją, rinkimų rezultatas pasidarė gana aiškus. Žinoma, pirmasis rinkimų turas šiek tiek aptirpdė ir pačios D. Grybauskaitės bei jos rinkėjų pasitikėjimą. Antrasis Prezidento rinkimų turas, atrodė, pateiks staigmeną. Pirmieji apylygiai rezultatai su nekantrumu vertė laukti balsavimo rezultatų iš didžiųjų apylinkių. Tačiau didžiosioms apylinkėms galiausiai suskaičiavus balsus, staigmena išnyko. Skirtumas tarp D. Grybauskaitės ir Zigmo Balčyčio tik augo.

Ryte, kai savo rezultatus atsiuntė paskutinės apylinkės iš Palangos, Neringos, Vilniaus miesto bei rajono, paaiškėjo, kad jos Ekscelencija buvusi, esama ir būsima LR prezidentė D. Grybauskaitė pelnė 57,87 proc. antrajame rinkimų ture dalyvavusių Lietuvos rinkėjų pasitikėjimą. Z. Balčyčiui atiteko 40,14 proc. Na, o dar beveik 2 proc. atiteko „kūrybingiems“ rinkėjams, kurie, pasak rinkiminių komisijų narių, nevengia rinkimų biuleteniuose paviešinti savo poezijos arba piešimo gabumų.

Prienų rajono savivaldybėje rezultatai nelabai skyrėsi nuo Respublikoje vyraujančių rezultatų, tačiau rinkėjai daugiau simpatijų reiškė dabartinei LR prezidentei. Už D. Grybauskaitę savo balsus atidavė 64,60 proc., už Z. Balčytį – 33,42 proc. Prienų savivaldybės gyventojų. „Kūrybingų“ rinkėjų skaičius nuo bendro Respublikos vidurkio tesiskyrė 0,01 proc. – sugadintais biuleteniais pripažinta 1,98 proc. iš 11 637 Prienų rajono savivaldybėje galėjusių pareikšti savo valią rinkėjų balsavimo biuleteniai.

Birštono savivaldybėje rinkėjai parodė mažiau palankumo D. Grybauskaitei nei Prienų krašte, tačiau už ją balsavo vis tiek daugiau rinkėjų – 63,35 proc., už Z. Balčytį – 34,53 proc. Iš 2221 rinkimų biuletenių negaliojančiais pripažinti 47.

Europos Parlamentas

Daugiausiai emocijų, ko gero, kėlė rinkimai į Europos Parlamentą (EP). Kuo daugiau dalyvių, tuo daugiau darbo. Prieš rinkimus visos partijos, kėlusios sau karteles ir svajojusios apie visišką rinkėjų lojalumą, pirmadienio rytą truputį gavo šalto dušo, nes pamatė, kad realūs balsavimo rezultatai nėra jau tokie solidūs.

Iš rinkimuose į EP dalyvavusių partijų trys partijos – Lietuvos žaliųjų partija, Tautininkų sąjunga bei Artūro Zuoko vadovaujama Liberalų ir centro sąjunga – neiškovojo nė vieno mandato.

Kitos partijos mandatus pasidalino beveik po lygiai. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai gavo 2 mandatus: į pirmąsias vietas pagal reitingavimo balsus pakilo Gabrielius Landsbergis (95383 balsai) ir Algirdas Saudargas (79816), Lietuvos socialdemokratų partija – 2 mandatus: Vilija Blinkevičiūtė (97975) ir Zigmantas Balčytis (73399), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 2 mandatus: Antanas Guoga (97420) ir Petras Auštrevičius (92979), partija „Tvarka ir teisingumas“ – 2 mandatus: Rolandas Paksas (75969) ir Valentinas Mazuronis (47066), Darbo partija – 1 mandatą: Viktor Uspaskich (56582), Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – 1 mandatą: Valdemar Tomaševski (44238), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 1 mandatą: Ramūnas Karbauskis (35431).

Mantvydas Prekevičius