Atliekų tvarkymas iš savivaldybių nebus atimtas

Alytaus regiono atliekų tvarkymo situacija aptarta Alytaus regiono plėtros tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, Valstybės ir savivaldybių komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė, Seimo narys Kęstutis Daukšys.

„Viskas pas jus yra gerai“, – po apsilankymo Alytaus regioniniame sąvartyne, kurio teritorijoje baigiami statyti pirmieji Lietuvoje mechaninio rūšiavimo įrenginiai, ir diskusijos su regiono plėtros tarybos nariais, savivaldybių merais, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) vadovais sakė A. Salamakinas.

Abejonės dėl atliekų tvarkymo įstatymo

Posėdžio metu buvo aptarti ir pateikti pasiūlymai šiuo metu svarstomam Atliekų tvarkymo įstatymo projektui.

Alytaus regiono plėtros tarybos nariai išreiškė nuogąstavimus, kad priėmus įstatymo projekte numatytas nuostatas, gali būti išbalansuota ar net sunaikinta šiuo metu veikianti regioninė atliekų tvarkymo sistema, regioniniai atliekų tvarkymo centrai atsidurti valstybės arba privatininkų rankose.

„Atliekų tvarkymo funkcijos iš savivaldybių nebus atimtos“, – patikino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Salamakinas.

Seimo narė V. Baltraitienė pripažino, kad patvirtinus siūlomą Atliekų tvarkymo įstatymo projektą būtų dar labiau apribotas savivaldybių savarankiškumas. „Nesuprantu, kaip tas įstatymas atsirado ir kam jo reikėjo“, – stebėjosi Seimo narė.

Regioninės plėtros tarybos posėdyje išsakytos abejonės dėl įstatymo projekte numatyto valdymo modelio ir administratoriaus parinkimo tvarkos, kurios įgyvendinimas būtų probleminis, sukeltų daug procedūrinių sunkumų.

„Bandoma sukurti dirbtinį teisinį reguliavimą, kuris sukeltų papildomas problemas“, – pastebėjo ARATC direktorius Algirdas Reipas.

Ką duotų Alytaus miesto atsiskyrimas?

Jis pateikė skaičiavimus, kaip pasikeistų situacija Alytaus miesto savivaldybei pasitraukus iš dabar veikiančios atliekų tvarkymo sistemos. Apie tokią galimybę užsimena keli Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariai, prieštaraujantys Alytaus regiono atliekų tvarkymą centrą įkūrusių savivaldybių sudarytoje Jungtinės veiklos sutartyje įtvirtintam solidarumo principui.

ARATC specialistai paskaičiavo, kad Alytui pasitraukus iš bendros regioninės atliekų tvarkymo sistemos ir pradėjus atskirai tvarkyti mieste pagaminamas, atliekų tvarkymo sąnaudos miesto gyventojams išaugtų beveik 3 mln. litų per metus. Tokiu atveju vienam namų ūkiui tenkanti išlaidų dalis per metus išaugtų nuo 182 iki 294 litų.

„Nesusipratimai kyla dėl to, kad Lietuvoje iki šiol praktiškai nebuvo jokio savivaldybių bendradarbiavimo. Atliekų tvarkymas tapo ta sritimi, kurioje šis bendradarbiavimas yra išbandomas“, – sakė A. Reipas.

Jis akcentavo, kad sėkmingam regioninių atliekų tvarkymo sistemų funkcionavimui labai svarbi yra valstybės politika bei priimamų teisės aktų atitikimas realiai situacijai ir galimybėms.

Diferencijuotai rinkliavai dar nepasiruošta

Alytaus regionas, pirmasis įsirengiantis mechaninio rūšiavimo įrenginius, netrukus pirmasis susidurs ir su atliekų deginimo problema. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, išrūšiuotas degias atliekas reikėtų vežti deginti, už šią paslaugą mokėti, o paskui dar mokėti sąvartyno mokestį už atgal parsivežtus pelenus. Tai labai pabrangintų atliekų tvarkymo sąnaudas.

Specialistai įsitikinę, kad sąvartyno mokestis neturėtų būtų imamas ir už tokių atliekų kaip, pavyzdžiui,  šiferis, įvežimą, nes jis tvarkomas, įgyvendinant valstybės politiką.

Alytaus regiono plėtros taryba Seimo nariams išdėstė savo abejones dėl galimybės nuo 2016 metų visoje šalyje įgyvendinti diferencijuotos rinkliavos už atliekų tvarkymą modelį. To padaryti neįmanoma, kol visi gyventojai nėra aprūpinti individualiais rūšiavimo konteineriais, o gamintojai ir importuotojai tą padaryti žada tik per ketverius metus.

Tik 2018 metais planuojama pastatyti ir konteinerių aikšteles, o kol jų nėra daugiabučių namų gyventojams, įmonėms, kurios naudojasi kolektyviniais konteineriais diferencijuota rinkliava negali būti taikoma, nes nėra jokios galimybės apskaičiuoti susidarančių atliekų kiekį.

Todėl Alytaus regiono plėtros taryba siūlo diferencijuotą rinkliavą įvesti ne anksčiau kaip 2019 metais, o iki to laiko tinkamai tam pasiruošti.

Specialistai yra paskaičiavę, kad diferencijuotos rinkliavos įvedimo kaštai sudarytų apie 7 mln. litų per metus, o rinkliavą pabrangintų 52 proc.

„Matome, kad siūlomame įstatymo projekte yra neteisingų, sunkiai įgyvendinamų dalykų, į kuriuos norime atkreipti Seimo narių dėmesį ir pateikti savo pasiūlymus, kad įstatymo nuostatos neprieštarautų realybei“, – Alytaus regiono plėtros tarybos posėdyje sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

A.Salamakinas pažadėjo mėnesiui atidėti siūlomą įstatymo projektą, „kol viskas bus aišku“.

Zina Juozaitytė