Skaitytojo laiškas. Romantiniai bedarbio pastebėjimai
Po 17 tarnybos metų Lietuvos kariuomenėje tapau kariu-pacifistu. Aplinkiniai vadina tiesiog pulkininku ar generolu. Dėl mano pažiūrų nepratęsus tarnybos, teko kreiptis į Prienų teritorinę darbo biržą. Joje užregistravo darbo biržos specialistė. Be nuotaikos tada buvo jinai, supratau ir dėl ko – valdžia iš viršaus spaudžia kuo daugiau įdarbinti ir visiems bedarbiams sunku įtikt. Man specialistė, žinoma, išaiškino tą paprastą subtilybę paprastam „šurikui“, bet iš masinių informavimo šaltinių apie tai buvau girdėjęs. Na, greitai savo supratingumu specialistei nuotaiką pakėliau… Užpildžiau bendrai finansuojamo iš Europos socialinio fondo lėšų projekto dalyvio apklausos anketą. Viskas buvo aišku, tačiau taip ir nesupratau 4 punkto: informacija apie projekto dalyvio lytį (skliaustuose įrašyto įrašo – pažymimas vienas labiausiai tinkantis variantas). Ilgokai ties tuo punktu apsistojau su savo apmąstymais – gal tai iš paskutinių galimybių pripažinti savo orientaciją? Gal tai turi įtakos ieškomo darbo pobūdžiui? Kai apie tai paklausiau darbo biržos specialistės, jinai žaismingai mostelėdama ranka paaiškino, kad tai viena iš Europos Sąjungos direktyvų…
Tvarkingai įstojau į pašalpos prašytojų eilę, būtų čia ir visai nieko, bet nustebino ta aplinkybė, kad už pašalpas reikia atidirbti, kai kuriose savivaldybėse net iki 40 val. (pvz., Kazlų Rūdos savivaldybėje). Kaip informuoja Kazlų Rūdos savivaldybės socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Judita Simonavičienė, reikia atlikti visuomenei naudingą veiklą ir tai yra griežtai kontroliuojama. Logiškai mąstant, tai supratau, kaip valstybės įtvirtintą nelegalų darbą (mano žiniomis, valstybė apmoka tuo atveju tik sveikatos draudimą, o kur socialinis?). Belieka pritarti žmonėms, kurie protestuoja už šitokią tvarką.
O ne geriau būtų pašalpų gavėjus įdarbinti, kad ir puse etato, tačiau įdarbinti legaliai, mokant įmokas „SoDrai“, ir ji – gavusi daugiau pajamų – nebūtų priversta skolintis iš bankų. Įdomu, ar kitose Europos Sąjungos valstybėse yra įtvirtinta tokia nelegalaus valstybinio darbo praktika?
Bedarbiu tvarkingai pabuvau pusę metų, iš jų du mėnesius buvau įdarbintas Prienų rajono Veiverių seniūnijoje. Dirbdamas seniūnijoje įsitikinau, kad seniūnijos darbuotojai, nors ir atstovauja skirtingoms partijoms, sąžiningai dirba savo krašto žmonėms, tai, manau, geras pavyzdys mūsų šalies politinėms partijoms.
Linksmas buvo mano naujojo darbo laikotarpis. Bešluodamas Veiverių turgelio aikštę susipažinau su visomis prekiaujančiomis bobulėmis. T. Žilinsko mokyklos moksleiviai stebėjosi – kareivių padavė. Ir Veiverių parkelyje renkant butelius nebuvo konkurentų – matyt, su kariška apranga grėsmingai atrodžiau. O parduotuvėje „Gulbelė“ jau iš tolo klausiau, ar butelius keičiat į batonus? Sužinojo apie tai ir seniūnas, kad pardavėjų darbą trikdau, bet nieko man nesakė – tik iš seniūnijos ūkvedžio Virgučio sužinojau…
Susipažinus su Veiverių sen. materialine baze, jautėsi, kokios seniūnijos yra neturtingos, kad trūksta lėšų infrastruktūrai prižiūrėti, darbo įrankių numatytiems darbams pagal bedarbių įdarbinimo programą atlikti. Kaip sakė ūkvedys Virgutis, Veiverių seniūnija dar palyginti gerai laikosi – turi ir trimerį, ir benzininę žoliapjovę, o kitos seniūnijos tik dalgį gali pasiūlyti… Tiesa, dar yra problema, kai reikia nupirkti toms priemonėms benzino.
Gaila buvo palikt tą darbo vietą. Paskutinę dieną atnešiau seniūnijos darbuotojams po sprogstamąjį užtaisą (energetinio gėrimo skardinę), kad dar geriau dirbtų savo krašto žmonėms, nuoširdžiai apsikabinome atsisveikindami ir pažadėjau – jeigu kas, būtinai sugrįšiu…
Edmundas Jagminas
