„Gal gražiau žiūrėti ir nemėgint jo atrakint“

Balandžio 16 d. poeto Gintauto Dabrišiaus kūrybos gerbėjai ir poezijos mylėtojai susirinko į Prienų krašto muziejų, kur buvo pristatyta naujausia autoriaus poezijos knyga „Upė Jakaterinai“. Į popietę atvyko ir literatūrologė Gintarė Bernotienė.

 DSC_0224

Poeto Gintauto Dabrišiaus pristatyti, atrodo, niekam nereikia. Jis ne kartą svečiavosi spaudos puslapiuose, buvo kalbinamas televizijos laidose. Neseniai laikraštyje „Naujasis Gėlupis“ buvo rašyta apie naujausios poeto knygos sutiktuves Prienų globos namuose ir spausdinta mokytojos Anarsijos Adamonienės išsami knygos recenzija, o štai prieš savaitę „Upė Jakaterinai“ buvo pristatyta ir Prienų krašto muziejaus bičiuliams.

Knygos sutiktuves daina poeto G. Dabrišiaus eilėraščio žodžiais iš knygos „Upė Jakaterinai“ pradėjo Šilavoto pagrindinės mokyklos mokytoja Lijana Sarnickienė. Jos lyrinis balsas skambėjo ne kartą visos popietės metu.

Pasveikinusi susirinkusiuosius, poezijos popietės vedėja, Prienų krašto muziejaus vyr. muziejininkė Anelė Razmislavičienė prisipažino sunkiai susidorosianti su vedėjos vaidmeniu, nes visų mylimas ir gerbiamas G. Dabrišius, anot jos, nelabai leidžiasi nei vedžiojamas, nei vedamas. „Kaip atsistojo 1982-aisiais vienplaukis prie plento, taip ir žiūri, kur jam reikia ir kaip jam reikia, ir iki šiol joja vienas. Net baugu, kad galima prisiliesti prie jo poezijos, kalbėti ir analizuoti. Norėdamas geriau suvokti Gintauto poeziją, arba turi trumpai, išmintingai priimti – čia dabrišiška, ištikimai dabrišiška, arba turi rašyti antrą – recenzijų knygą“, – kalbėjo A. Razmislavičienė.

Perskaičiusi G. Dabrišiaus knygą A. Razmislavičienė teigė pasijutusi kaip prie gausiai apkrauto poezijos vaišių stalo, kur nieko netrūksta. „Dar tie patiekalai, kur, rodos, viską žinai, tokie paprasti, tokie pažįstami, taip suraikyti, sudėlioti, dar žalumynukais pabarstyti, kad pradeda iš naujo traukti ir kvapais, ir spalvomis. Tai taip apie Gintautą pasakojama“, – sakė renginio vedėja.

 

Ar tikrai G. Dabrišiaus poezija lengva ir paprasta?

G. Dabrišiaus poezija tik iš pirmo žvilgsnio atrodo lengva, paprasta, itin taupi. Bet dažnai po paprasta, buitiška kalba, po nesudėtingomis žodžių konstrukcijomis slepiasi filosofiniai klausimai, lyrinio herojaus vidinė sumaištis, egzistenciniai savęs suvokimo pamąstymai. Skaitant G. Dabrišiaus poeziją lengva pakliūti į paprastumo „spąstus“, nes tik kartą perskaičius eilėraštį sunku suprasti, kokia yra jo esminė mintis, prasmė.

Mintimis ir įžvalgomis apie naująją knygą „Upė Jakaterinai“ pasidalino reecenzijas apie ją parašiusios literatūrologė Gintarė Bernotienė ir lietuvių kalbos mokytoja Anarsija Adamonienė.

Mokytoja A. Adamonienė deklamavo poeto eiles, mokytojos nuomone, kalbančias apie laiką, kuris kiekvienam žmogui duotas iš Begalybės šaltinio. „Juk ateinam čia akimirkai. Atrodo, kad Gintautas stengiasi suprasti, kas per „lapė“ yra tas laikas, kuris jam duotas? Kas per „lapė“, kas per žmogus esu aš. Man atrodo, kad mes kiekvienas Gintauto eilėraščius priimam kaip savo pačių autobiografiją. Juk kiekvienas pirmiausia esame gamtos žmogus, esame ir amžini, ir nemirtingi“, – savo nuomone pasidalino A. Adamonienė, pateikusi ir daugiau įžvalgų apie naująją G. Dabrišiaus poezijos knygą.

Literatūrologė G. Bernotienė prisipažino, kad klausydamasi gražiai deklamuojamų eilėraščių supratusi, jog mokytoja glaustai pateikė pačią naujausią medžiagą, kuri savitais blyksniais nušvietė G. Dabrišiaus eilėraščių pranešimus. Pagalvojusi, kaip reikėtų poeto eilėraščius suprasti žmogui, kuris pirmą kartą skaito jo eiles, literatūrologė teigė supratusi, jog į Gintauto eilėraščius reikėtų žiūrėti su tokiu pat patiklumu, kaip žiūrėtų penkiametis vaikas, sakydamas: „Aš taip matau“. „Čia ir yra turbūt pagrindinis jo poezijos raktas. Gal gražiau žiūrėti ir nemėgint jo atrakint,“ – sakė G. Bernotienė.

Literatūrologė pabrėžė, kad G. Dabrišiaus poezijoje ypatingai išreikštas žaidybiškumo, dalyvavimo pradas, vyrauja minimalizmas ir paprastumas. Anot jos, tas paprastumas yra keliasluoksnis, kurio galbūt nereikia stengtis išardyti į sudedamąsias dalis, nes išardžius ne visą laiką gali matyti tą grožį. „Analizuojant Gintauto poeziją įspūdį darė ne tik toks buvimas gamtos vaiku, bet ir ekologiškumo pojūtis, matymas vaiko akimis. Iš artimos žemės patirties ateinantis poetiškumo, kūrybiškumo pajautimas yra labai didelė stiprybė“, – sakė G. Dabrišiaus knygos „Upė Jakaterinai“ recenzijos autorė, literatūrologė G. Bernotienė, neatsispyrusi pagundai paskaityti keletą poeto eilėraščių.

 

Kraštietis. Gerbiamas. Mylimas. Bičiuliškas

Tokiais žodžiais pristatytas muziejininkų visad laukiamas poetas G. Dabrišius, įprastai nemėgstantis kalbėti apie savo kūrybą ir save, buvo priverstas ir paskaityti savo poezijos, ir šiek tiek praverti kūrybinio proceso uždangą. Tiesa, poetas nesutiko vadinamas kraštiečiu. „Labiau tiktų senbuviu vadinti. Kraštietis – tas, kuris čia gimęs, išvyksta ir vėl sugrįžta į savo kraštą, o aš – senbuvis“, – tvirtino jis. Pokalbyje su poetu netrūko ir humoristinių, ir rimtų natų. Nepavyko išpešti tik mažytės paslapties: kas yra Jakaterina, kurios vardu pavadinta knyga?

Keletą skambių frazių buvo pasiruošusi tarti kūrėjų klubo „Gabija“ prezidentė Rasa Zdanevičienė. Tačiau paveikta G. Dabrišiaus paprastumo nutarė nesileisti į rimtus apmąstymus, o kalbėti laisvai. Anot R. Zdanevičienės, G. Dabrišiaus kūryboje lyrinis herojus puikiai, meistriškai dangstosi humoru, tariamu naivumu, tačiau kiekvienas eilėraštis – tai atvertas skaitančiojo pasaulis. Ir nors poetas paaiškino kiekvieno eilėraščio simbolius, ženklus, kūrėjų klubo vadovė sakė pasiliekanti sau laisvę šį pasaulį užpildyti savo matymu, savo gyvenimu. Ji dėkojo kūrėjų klubo Garbės nariui, poetinio žodžio kolegai už tą laisvę, už smalsumą ir tikrumą, o baigdama įteikė tuščią užrašų knygelę, pažadėdama karts nuo karto paskambinti ir patikrinti, kaip pildoma kita poezijos knyga.

Poetas neprieštaravo nei „Gabijos“ prezidentei, nei renginio vedėjos A. Razmislavičienės įtarimams, kad „ko gero rikiuojama kita poezijos knyga“, leisdamas tikėtis naujų eilėraščių, naujų mįslių, užuominų, kodų, pasislėpusių paprastų žodžių upėse.

G. Dabrišių su naująja knyga sveikino muziejininkai, perdavę poetui ir savo kolegoms muziejininkams LR Seimo nario Andriaus Palionio laiškus su sveikinimais Pasaulinės kultūros dienos proga. Poetą taip pat sveikino Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos atstovės Vida Paulauskienė ir Dalia Petkevičienė, jo kūrybos gerbėjai, artimieji.

„Ačiū už meilę ir draugystę“, – paprastais, bet kaip ir jo eilėraščiai gilios prasmės žodžiais susirinkusiesiems padėkojo poetas G. Dabrišius.

Roma Sinkevičiūtė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close