Kad akys matytų ir jaustų širdis…

Trečiadienį startavo renginių ciklas „Birštonas: sveikame kūne – sveika siela“, į bendruomenės namus sukvietęs daug birštoniečių ir svečių, atvykusių iš Klaipėdos, Alytaus ir Kauno. Pirmajame renginyje dalyvavo Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro darbuotojai savanoriai ir broliai pranciškonai Benediktas ir Bernardas, Birštono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, Birštono VPSPC direktorė Daiva Citvarienė.

Savivaldybės gydytojas Irmantas Adamonis pristatė vykdomą projektą ir pasidžiaugė šio renginio svečiais. Susirinkusius į renginį birštoniečius ir svečius pasveikinęs klebonas monsinjoras Jonas Dalinevičius, pristatė brolį Benediktą, pagyrė jo daromus gerus darbus ir palinkėjo sėkmės ateityje. Sveikinimo žodį tarė ir savivaldybės mero pavaduotojas J. Aleksandravičius.

Pasižiūrėjus trumpametražį filmuką „Padovanok svajonei sparnus“ apie sergančiuosius onkologinėmis ligomis, brolis Benediktas pateikė žiaurią statistiką: kasmet Lietuvoje vėžiu suserga 17000 žmonių; alkoholio išgeria už 5 mlrd. litų, o surūko cigarečių už 1 mlrd. litų:2020 m. kas antras žmogus mirs nuo vėžio. Baugūs skaičiai verčia susimąstyti, kas mūsų laukia ateityje. Tiek, kiek išleidžiame savęs naikinimo priemonėms, iš biudžeto lėšų sveikatos apsaugai neskiriama. Šie statistiniai duomenys yra oficialūs, o kur dar kontrabandinės cigaretės ir alkoholis? Pasak brolio Benedikto, gal reikėtų metus visiems atsisakyti žalingų įpročių ir tas lėšas skirti kilniems tikslams – pagelbėti jau sergantiesiems.

Savanorė sesuo Irena iš Palangos pasakojo savo ligos istoriją, dalijosi patirtimi ir išgyvenimais. Pasak S. Irenos, ji pasveiko tik būdama bendruomenėje.

– Vėžys – tai tokia liga, kuri paliečia ne tik kūną, bet ir sielą, šeimą bei artimuosius. Ją pagydyti labai sunku, nes širdyje kunkuliuoja įvairūs jausmai: skausmas, nerimas, baimė ir viltis. Likti vienam su tuo nerimu neįmanoma. Ieškojau Dievo, dvasinės pagalbos ir dvasinės ramybės šaltinio. Ir tik atėjus į bendruomenę,  susitikus su likimo draugais prasidėjo sveikimo procesas. Taip ir susikūrė Šv. Pranciškaus onkologinių ligonių bendruomenė „Vilties piligrimai“. Bendrumas, vienas kito supratimas padeda nurimti, ir ta grėsminga diagnozė vėžys neatima galimybės gyventi, suteikia viltį, kad galima išgyti, – pasakojo sesuo Irena.

Pasak kalbėjusios savanorės, kartais ir gydytojai, pasakydami žmogui diagnozę, tai padaro labai netaktiškai, neprofesionaliai, sužlugdo žmogų. O bendruomenėje esantys žmonės mokosi gyventi padėdami vienas kitam ir artimiesiems, gyja dvasia ir siela, o vidinė ramybė padeda susigrąžinti fizinę sveikatą. Taip pat jie organizuoja 4 dienų stovyklas, kartu leidžia laiką, ieškodami prisilietimo prie gydymo šaltinio Dievo. Sergantiesiems negalima užsidaryti savyje, pykti ar  liūdėti, reikia kalbėtis.

Kalbant apie statomą Klaipėdoje onkologinių ligonių centrą buvo pastebėta, kad čia ligoniai nemokamai gaus visą paketą paslaugų, kurios paprastai prieinamos tik turtingiesiems.

Šiuo metu Klaipėdoje stovi koplyčia, baigiamas ir onkologinio centro pirmasis korpusas, kuris duris atverti žada prieš naujuosius metus. Kaip įvardijo brolis Benediktas, daugiausia tuo besirūpinantis, tai bus dvasinės socialinės psichologijos pagalbos centras.

Brolis Benediktas pastebėjo, kad kas metai Lietuvoje nusižudo apie 1500 žmonių, tarp jų nemažai tų, kurie neištvėrė sužinoję, kad serga onkologine liga.

– Kai išgirsta diagnozę, dažnas galvoja: ar pasirinkti kovą už gyvenimą, ar mirtį, nepasidarant našta artimiesiems. Tačiau nepagalvoja, kokį skausmą jiems  sukels. Tai, ką mes darome ir ruošiamės daryti, pasaulyje nėra nauja. Anglijoje toks darbas turi senas tradicijas, mes irgi važiavome pas juos mokytis. Lietuvos valdžia jau pradeda suprasti, kad mes esame reikalingi, – kalbėjo brolis Benediktas.

Apie Klaipėdos savivaldybės požiūrį į Šv. Pranciškaus onkologinių ligonių centrą kalbėjo Tarybos narys, brolis Nerijus. Iš tiesų Klaipėdos savivaldybės taryba parodė labai gražų pavyzdį bei supratimą ir skyrė žemės sklypą šio centro statybai. Pasak brolio Nerijaus, tai buvo lyg stebuklas. Dabar dar vienas sklypas skirtas ir tęstiniam projektui įgyvendinti. Jis nežemišku renginiu pavadino ir Klaipėdoje kiekvienais metais organizuojamą „Vilties bėgimą“, kuriame dalyvauja tūkstančiai žmonių, ne tik sužeistų šios ligos.

Kalbėjusi savanorė Alma, taip pat paženklinta onkolginės ligos, dalijosi savo patirtimi ir išgyvenimais, pasakojo apie mokymus Anglijoje.

Renginyje dalyvavo ir brolis Bernardas (birštonietis Saulius Belickas), kuris ne tik paskaitė savo eiles, skirtas onkologiniams ligoniams, bet ir labai nuoširdžiai priminė, kad visada reikia žmogui ištarti gerą žodį, ypač tam, kuriam skauda, kuris į tave žvelgia su viltimi. Padėti, ištiesti ranką ir atverti širdį meilei – kiekvienos šeimos ir bendruomenės esmė. Jis palinkėjo, „kad matytų akys ir jaustų širdis“.

Apie jautrumą, meilę artimam kalbėjo Birštono „Bočių“  bendrijos pirmininkė Julija Barutienė, onkologinių ligonių klubo „Viltis gyventi“ pirmininkė Anelė Pyragienė, prisidėjusi prie šio renginio organizavimo.

Savo mintimis apie pagalbą sergantiesiems onkologinėmis ligomis ir jų artimiesiems pasidalijo Alytaus „Tėviškės namų“ bendrijos atstovas brolis Eimantas.

Birštono VSPC direktorė D. Citvarienė pastebėjo, kad onkologinių ligų kasmet daugėja, vien tik Birštone per 11 pastarųjų metų buvo diagnozuota 14 atvejų. Gydytoja pasidžiaugė brolių pranciškonų ir savanorių vykdoma veikla ir pastebėjo, kad kovoje su liga gydytojas vienas nedaug gali padėti, visai kas kita, kai prisijungia ir daugiau žmonių su pagalba ir dideliu tikėjimu.

Nuo gegužės mėnesio įsijungusi į savanorišką veiklą platinant simbolines plytas Šv. Pranciškaus onkologijos centro statybai Irena Danielienė, Kauno paliatyvios medicinos centro direktorė, pasakojo apie savo komandos darbą su ligoniais, jų šeimomis bei artimaisiais. Centre yra savanorių psichologų, socialinių darbuotojų ir medikų, teikiančių pagalbą ir konsultuojančių pagal poreikį.

Baigiantis dvi valandas trukusiam pokalbiui, kiekvienas išsakė po keletą minčių, o savivaldybės gydytojas, šio projekto organizatorius I. Adamonis pasidalijo savo patirtimi sergant onkologine liga, padėkojo visiems už gražias idėjas ir mintis, džiaugėsi, kad yra tokių žmonių, kurių nuoširdumas, gerumas ir atjauta padeda atrasti gyvenimo džiaugsmą ir prasmę iš naujo.

Renginio dalyviai ir svečiai apsilankė sakraliniame muziejuje, Nemajūnuose apžiūrėjo atnaujintą bažnyčios ansamblį.

Stasė Asipavičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close