Albinas Šileika Jorio apdovanojimą atsiėmė gimtajame krašte (GALERIJA)

Balandžio 23 d. Šilavoto davatkynas sukvietė ne tik Prienų, bet ir visos Lietuvos tautodailininkus. Į pušų paunksmėje pasislėpusį liaudies kūrybos prieglobstį atvyko ir televizijos laidos „Gimtoji žemė“ kūrybinė grupė.

>>> DAUGIAU NUOTRAUKŲ ČIA <<<

Būtent Šilavoto pašonėje vyko šių metų Jorio apdovanojimų renginys ir laidos „Gimtoji žemė“ filmavimas. Į šį filmavimą atvyko dalyviai iš Anykščių, Utenos, Telšių, Vilkaviškio, Kėdainių, Šilalės, Panevėžio, Prienų, Akmenės, Jurbarko, Pakruojo, Kupiškio, Tauragės, Ignalinos rajonų bei Kazlų Rūdos ir Vilniaus savivaldybių.

Visą dieną, gausi, per 100 dalyvių ir dar nemažo būrio svečių, delegacija keliavo po Prienų kraštą. Vidurdienį aplankę Guostaus ežero poilsiavietę, jie paminėjo Gimtosios žemės Jorę – ketvirtąją Velykų dieną. Netrukus svečiai iš ežeru dvelkiančios vėsos nusiskubino į gretą esančias Stakliškes. Čia visa delegacija buvo supažindinta su miesteliu ir pasaulyje garsia lietuviško midaus gamykla, kurioje galėjo paragauti Prienų krašte gaminamo įspūdingo gėrimo.

Svečių sulaukė ir Važatkiemis. Delegacija susipažino su lėktuvų remonto gamykla, o nenorėdami praleisti progos susipažinti su visu aviacijos kraštu, pasuko ir į Pociūnų sklandytuvų gamyklą. Trumpai žvilgtelėję į baltus ir grakščius plieninius paukščius, nuskubėjo prie vartų į dangų – Pociūnų aerodromą. Šis kasmet sklandytojus iš viso pasaulio pritraukiantis ir tarptautines varžybas priimantis aerodromas – dar vienas miškų ir žalių lankų apsuptas gaivaus oro dvelksmas kūrybinės dvasios ieškantiems tautodailininkams.

Nepamiršta buvo ir viena iškiliausių mūsų krašto įžymybių. Pasigrožėję Pociūnų aerodromo lyguma, svečiai sugrįžo į Važatkiemį, į poeto Justino Marcinkevičiaus tėviškę. Prisilietę prie įžymaus kūrėjo istorijos, delegacija ir televizijos kūrybinė grupė pasuko į Prienų apylinkių istoriją saugantį Prienų krašto muziejų. Čia visi dalyviai ne tik turėjo progą akies krašteliu žvilgtelėti į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro dar 1502 m. Mykolui Glinskiui padovanoto krašto istoriją, bet ir savo rankomis išsikepti duonos. Kai kurie pirmą kartą iškepę savo duoną, kiti – išplėtę savo žinias, išvyko į paskutinę šventiškos dienos stotelę – Šilavoto davatkyną.

Čia jų jau laukė Prienų rajono savivaldybės valdžia, kultūros atstovai, susirinkę šilavotiškiai ir gausios vaišės, kuriomis stalus nukrovė vietos bendruomenė, Šilavoto girininkijos bei Šilavoto karpių veisyklos darbuotojai.

Renginio metu liejosi sveikinimai, palinkėjimai. Visus besveikinant paaiškėjo, kad kaip tik tądien gimtadienius švenčia renginio dalyvius linksminusios Balbieriškio miestelio kapelos „Temela“ narė Jurgita bei liaudiškomis dainomis užliūliavusio folkloro ansamblio „Gija“ vadovė Dalė Zagurskienė.

Pradėjus temti ir vėstant orui, draugiškumo ir liaudiškos dvasios bei įvairių žaidimų kupinas renginys pamažu artėjo prie pabaigos – turėjo būti paskelbtas šių metų Jorio apdovanojimo nugalėtojas.

Rinktis tikrai buvo iš ko. Lietuviai iš visų kraštų balsavo už didelį būrį tautodailininkų. Dėl Jorio apdovanojimo „kovėsi“ Adelė Regina Srėbalienė, Alfredas Puško, Daiva Noreikienė, Edita Daniela Statkienė, Jonas Bytautas, Jovitos ir Virginijaus Barolių šeima, Robertas Bartašius, Steponas Vaitkus, Vida Grigaliūnienė, Virginija Vilkelienė, Albinas Počiulpas, Audrius Raškauskas, Daiva Streigienė, Eglūnas Židonis, Jonas Nairanauskas, Leonora Silevičienė, Sigita Laurinavičienė, Vaclovo ir Valentinos Domantų šeima, Vida Vansevičienė, Bronislava Falantinienė, Dalia Dzikavičienė, Jonas Pakalnis, Ona Granickienė, Sigita Urbaitienė ir Jolita Tekorienė, Valė Švarcienė, Virginija Cukanovienė, Albinas Šileika bei prieniškė tautodailininkė Gintvilė Giedraitienė.

Tautodailininkės G. Giedraitienės kūriniai iš linų ir žolynų džiugina daugelio juos mačiusių ir lietusių akį bei sielą. Tai tikros lietuviškos dovanos mėgstantiems tylą ir gamtą, mylintiems gyvenimą ir draugus, pasiilgusiems tikrumo ir paprastumo. O apsilankę dešimtyse seminarų mokytojams, suaugusiesiems ir vaikams visi gali pasisemti kūrėjos patirties ir kūrybos paslapčių.

Ta proga visus pasveikino 2012 m. Jorio apdovanojimo nugalėtoja Anelė Razmislavičienė. Palinkėjusi būti artimesniems, tautiškesniems, ji grąžino visiems dalyviams jų rankų darbo vaisius – jau iškeptas, dar šiltas duoneles. Na, o Prienų rajono savivaldybės kultūros, sporto ir jaunimo skyriaus vedėjui Rimantui Šiugždiniui teko netikėta užduotis – paskelbti šių metų nugalėtoją. Gal likimas, gal atsitiktinumas, o gal gyvenimo nuopelnai lėmė keistą atsitiktinumą. Prienų krašte vykstančioje apdovanojimų ceremonijoje Jorio nugalėtoju tapo Albinas Šileika iš Utenos, tačiau gimęs ir augęs Prienų krašte.

A. Šileika – tautodailininkas ir pareigūnas, kuris laisvu laiku užsiima kūryba, ja puošia visą Lietuvą, pasakoja apie senąsias tradicijas kaimuose, miesteliuose, miestuose, moko vaikus ir suaugusiuosius raižyti medį. Dar prieš mėnesį A. Šileika savo prieverpsčių parodą atvežė ir į Prienų krašto muziejų – savo gimtojo krašto istorijos lopšį.

A. Šileika augo Jiezno vaikų namuose, mokėsi Balbieriškio profesinėje technikos mokykloje. Gyvenimas nuvedė į Uteną, iš kurios trečiadienį jis atvyko su visa savo šeima ir uošviais. Pasak jo, šeima – viskas, kas jam yra brangiausia.

Tautodailininkas negalėjo žodžiais apsakyti savo džiaugsmo, jo vidinį džiaugsmą išdavė plati šypsena ir džiaugsmu spindinčios akys. Jam teko ir pirmoji nugalėtojo užduotis – įmušti pirmą kiaušinį į tradicinę kiaušinienę.

Mantvydas Prekevičius