Nemalonūs klausimai merės nesuglumino (GALERIJA)
Ketvirtadienio vakarą Birštono kultūros centro didžiojoje salėje buvo pristatyta 2013 m. Birštono savivaldybės ataskaita.
Ataskaitą pristatydama Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė džiaugėsi ne tik praėjusių metų laimėjimais, šiemet į Birštoną atkeliavusiomis investicijomis, bet ir ataskaitos išklausyti gausiai susirinkusiais Birštono savivaldybės gyventojais, svečiais.
Mažėja gyventojų
Beje, merei Birštono gyventojų skaičius kelia nerimą. Nors kurortas puošiasi, darosi patrauklesnis ne tik miesto svečiams, bet ir čia gyvenantiems žmonėms, gyventojų skaičius vis tiek mažėja. Pagal deklaruotą gyvenamąją vietą 2013 m. pabaigoje Savivaldybėje gyveno 4897 gyventojai, t. y. 147 mažiau negu 2012 m. pabaigoje, o lyginant su 2011 m. – 198 mažiau. Nors pagal statistiką birštoniečiai – ilgiausiai gyvenantys lietuviai, tačiau, panašu, kad jie gyventi kurorte nenori. 2013 m. anapilin iškeliavo 91 birštonietis, 2012 m. – tik 56. Galima džiaugtis, kad 2013 m. bent jaunųjų birštoniečių gimė 4 daugiau – 42, tačiau sumažėjo santuokų bei padidėjo ištuokų skaičius.
Birštoniečiai nėra suinteresuoti dirbti
Birštono merė labiausiai džiaugėsi mažėjančiu nedarbu. Nors pokytis per metus nedidelis, bedarbių sumažėjo tik 3, tačiau atsižvelgiant į nemažą kiekį išėjusiųjų ir išvykusių – vis tiek tai geras postūmis. Atsižvelgdama į birštoniečių dar anksčiau iškeltą klausimą, kodėl didžiosios sanatorijos, o ypač „Eglė“, neįdarbina birštoniečių, o mieliau pasirenka prieniečius, alytiškius ar darbuotojus iš kitų miestų, N. Dirginčienė pabrėžė, kad birštoniečiams visų pirma reikia norėti dirbti. Su didžiaisiais darbdaviais Birštono savivaldybė susitarusi, kad šie teiktų pirmenybę birštoniečiams, tačiau darbdaviams svarbu ne tik darbuotojo kvalifikacija, bet ir motyvacija. Jeigu darbuotojas rodo tik norą gauti atlygį, tačiau nėra suinteresuotas dirbti, darbdaviai priima labiau motyvuotą darbuotoją ir nekreipia dėmesio, iš kokio jis miesto. Beje, birštoniečių nenorą dirbti patvirtino ir patys birštoniečiai, kuriems dažnai tenka susidurti su pastarųjų abejingumu ir darbuotojus rinktis iš netoli esančių Prienų.
Merei nepatiko ir Savivaldybės tarybos nedarbas. Nors merė džiaugėsi Tarybos atsakingu darbu bei sutartinai ir protingai priimamais sprendimais, tačiau Tarybos vardą teršia posėdžių lankomumas, kuris praėjusiais metais siekė tik 75 proc.
Miesto vadovė – planuotoja
Nemažai N. Dirginčienės ataskaitos buvo skirta jau atliktiems Birštono grąžinimo bei aktyvinimo darbams bei kasdien atsirandančioms galimybėms ir vertingiems bei realiems planams Birštoną paversti dar patrauklesniu kurortu.
Merė džiaugėsi sukurtu trimačiu techniniu planu, kuris padės lengviau projektuoti miesto pokyčius – didinti aikšteles, apželdinti aplinką, kitaip papuošti Birštoną. Įvertinusi tarptautinę partnerystę, merė pripažino, kad vis labiau į bendradarbiavimą ji linkusi žiūrėti kaip į naudos Birštonui ieškojimą. Merės planuose – partnerių paieškos Baltarusijoje ir Lenkijoje.
Pro merės akis nepraslydo ir apleisti, nenaudojami ir apirę pastatai. Merė griežta šiuo klausimu, todėl tokie pastatai arba yra išnuomojami veiklai, arba parduodami įpareigojant įsigijusį asmenį juos rekonstruoti. Savininkai, kurie pastatus apleidžia, apmokestinami papildomai. Pasak N. Dirginčienės, pastebėta, kad po tokių nuobaudų savininkų abejingumas dažnai nesumažėja, todėl apleistų pastatų savininkams bus taikomi dar didesni mokesčiai.
Džiugino ir faktas, kad praėjusiais metais 617 viešųjų pirkimų už 15,4 mln. Lt nepatraukė didelio kritikų ar teisėsaugos dėmesio. Pirkimai vyko sklandžiai ir pagal įstatymus.
Birštono savivaldybės merę džiugino žinia iš ūkininkų – pastariesiems savivaldybėje žemės jau per mažai. Jie priversti ją nuomotis iš Prienų rajono savivaldybėje esančių ūkių ir žmonių. Tai rodo, kad Birštono savivaldybėje ne tik įmanoma, bet ir apsimoka ūkininkauti. Praėjusiais metais Savivaldybės taryba Žemės ūkio rėmimo fondui skyrė 20 tūkst. Lt., Verslo rėmimo fondui – taip pat 20 tūkst., tačiau buvo įsisavinta tik 15,5 tūkst. verslui kurti skirtų lėšų.
Apskritai per praėjusius metus Birštono savivaldybė išleido per 24 mln. Lt, o 21 mln. Lt, pajamų, taigi 3 mln. litų teko skolintis. Didžiausias Birštono pajamų šaltinis, žinoma, sanatorijos. Savivaldybė praėjusiais metais turėjo planą surinkti 200 tūkst. litų „pagalvės“ mokesčio. Po 2 Lt už nakvynę mokantys Birštono lankytojai keliais šimtais litų viršijo Savivaldybės lūkesčius. Daugiausiai šio mokesčio – beveik 100 tūkst. litų – sunešė „Versmės“ lankytojai. Šiai metais Savivaldybė deda daug vilčių į „Eglės“ sanatoriją. Manoma, kad tai atneš papildomą 400 tūkst. litų finansinę paramą. Nuolat augantis turistų skaičius šią viltį, ko gero, išpildys.
Gyventojų rūpesčiai
Birštono gyventojai skaudžiai pajuto praėjusiais metais nuo rugpjūčio 1 d. padidintą mokestį už vandenį ir nuotekas. Gyventojai vietoj mokėtų 5,19 Lt už kub. m dabar turi mokėti 8,14 Lt. Merė gyventojus ramino, kad ši kaina daug metų Birštone nesikeitė, nors visoje Lietuvoje kainos kilo, todėl šis kainos šuolis buvo neišvengiamas. Ji vylėsi, kad ateityje vandens ir nuotekų kaina,jeigu ir kis, – tai nežymiai.
Daugiabučių renovacija Birštone, kaip ir visoje Lietuvoje, vyksta ne itin sklandžiai. Iš 16 namų, pristatytų I etapo renovacijai, tik 10 namų gyventojai sutiko su pateiktais investiciniais planais. 7 iš jų jau turi darbų rangovą, 3 – dar renkasi. Koją plataus masto renovacijai pakišo ir negautas „Ekoprojekto“ finansavimas. Pagal šį projektą, turėjo būti renovuojami pavieniai senesni pastatai. Žlugus itin didelės vertės projektui, Birštonas atsidūrė nelabai rimtoje situacijoje – pirmiausia bus renovuojami naujesni pastatai, o senesni, kuriems renovacijos reikia labiau, turės tikėtis sėkmės II renovacijos etapo atrankoje.
Daug dėmesio sveikatos apsaugai ir švietimui
Pasak N. Dirginčienės, nors Birštonas nori savo gyventojams teikti slaugos paslaugas, tam ypač trūksta gyventojų – ypač prisiregistravusių sveikatos priežiūros centre. Valstybė už 2000 prisirašiusių birštoniečių gali pasiūlyti tik 4 slaugos lovas, o birštoniečiai pageidauja jų 10. Merė skatino visus birštoniečius labiau tikrintis sveikatą. Birštono pirminės sveikatos priežiūros centre siūloma nemažai nemokamų tyrimų. Sveikatai stiprinti Birštone dar šiemet planuojama įrengti net kelias sveikatinimo zonas, kuriose bus galima kvėpuoti mineralinių druskų prisotintu oru. Ne mažiau savo sveikata galima pasirūpinti ir atvirose, nemokamose Birštono sporto zonose. Pasak merės, išplėtota nemokama sporto infrastruktūra yra kurorto pasididžiavimas.
Nors Birštono gimnazijoje mokinių skaičius nepasikeitė, yra ir nerimą keliančių ženklų. Mažėjant gyventojų skaičiui, mažėja ir vaikų. Nors praėjusiais metais pavyko išsaugoti ugdymo įstaigų kolektyvus, tačiau situacija negerėja. Prie to prisideda ir, ko gero, dialogo su Prienų rajono savivaldybe trūkumas. Merė nėra suinteresuota išlaikyti Birštono meno mokyklos mokytojus, kurių klasėse mokosi dauguma arba tik prieniečiai. Ji pabrėžė, kad nėra nacionalistė, tačiau į viską reikia žvelgti kūrybiškiau.
Mažėjantis gyventojų skaičius, gali būti, prisidėjo ir prie labai sumažėjusio socialines pašalpas gaunančių birštoniečių skaičiaus. Palyginti su 2013 m. pirmuoju ketvirčiu, šiemet jų yra visu 100 mažiau – 318. Merė priminė, kad šiuo metu Lietuvoje plačiai taikoma viešųjų darbų už gaunamas socialines pašalpas tvarka neaplenkė ir Birštono.
Ataskaitos pabaigoje, merė, nors prieš tai buvo pabrėžusi birštoniečių nenorą dirbti, pasidžiaugė dirbdama darbščiame Birštone.
Merė atsakė į birštoniečių klausimus
Dar ataskaitos dienos rytą visas žiniasklaidos tarnybas pasiekė vieši birštoniečių klausimai N. Dirginčienei dėl jos darbinės praeities bei tam tikrų sprendimų Birštone. Merė, pabrėždama, kad nieko neslepia, po Birštono savivaldybės ataskaitos, tuoj pat sutiko kartu su savo pavaduotoju bei administracijos direktoriumi į juos atsakyti.
Ko gero, svarbiausias klausimas buvo dėl merės darbinės praeities. Merės buvo klausiama, kodėl ji slepia, kad 2007–2008 m. dirbo „Kamintos“ komercijos direktore, o jai jau užimant miesto vadovo vietą „Kamintai“ pavyko įsigyti nekilnojamojo turto bei laimėti statybos darbų konkursą. N. Dirginčienė informavo, kad ji praeities neslepianti. Jos gyvenimo aprašymas bei darbovietės yra visą laiką skelbiamos internetinėje erdvėje, ten pateiktas ir gyvenimo aprašymas (išsamus asmenų, dalyvavusių rinkimuose į savivaldybes, gyvenimo aprašymas bei turimos pajamos skelbiamos ir Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto puslapyje – Viešųjų interesų deklaracijoje – aut.past.), o „Kaminta“ patalpas įsigijo bendra tvarka, pagal kurią gali įsigyti bet kuri kita įmonė ar birštonietis. Subliuško ir klausimas dėl statybos darbų rangovo – darbus atlieka visai kitas rangovas.
Birštoniečius domino, kaip Savivaldybė ruošiasi naikinti kurmiarausius bei pačius kurmius. Susirinkusiesiems pasijuokus, administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas kaip vieną iš šios problemos sprendimo būdų paminėjo „susitarimą su kurmiu“. Jis gana paprastai išgliaudė ir kitus griežtus birštoniečių klausimus dėl įtartinų projektų, statybų.
Nemažai klausimų sulaukė Birštono PK viršininkas Rolandas Stiklius. Pastaruoju metu aktualią gyvūnų priežiūros problemą jau sprendžia ir policijos pareigūnai. Atlikus prevencinę patikrą, paaiškėjo, kad visi šunų laikytojai su savimi turi maišelius ekskrementams surinkti, tačiau ne visi juos naudoja. Keliems patikros metu jų nepanaudojusiems apie jų būtinybę primins baudos. Vienas iš birštoniečių buvo nepatenkintas gyvūnų laikymo taisyklėmis, tačiau V. V. Revuckas pažymėjo, kad taisyklės, kurias peikia birštonietis, galiojo iki 2006 m. ir dabar jo kritikuojami punktai yra jau seniai pakeisti.
Birštoniečiai pageidavo galimybės įsivežti valtį arba vandens motociklą į krantinę prie pat Nemuno, Pušyno g. R. Stiklius patvirtino, kad, suderinus su policija, tai galima padaryti, o Savivaldybės vadovai antrino, kad šioje vietoje jau suprojektuotas ir netrukus bus įrengtas specialius privažiavimas.
Daug juoko salėje sukėlė ir klausimas, kada išnyks girtuokliai. Deja, į šį klausimą atsakyti, ko gero, niekas nesugebėtų, todėl juokaudami vadovai atsakė, kad su šia bėda reikia susitaikyti.
Prie to paties klausimo paminėjus vieną iš asocialių šeimų, kurioje girtaudavo ir triukšmą keldavo neblaivus tėvas su sūnumi, viena iš birštoniečių teigė, kad ši šeima jau seniai žinoma kaip probleminė, ne kartą kaimynai šiai šeimai raminti kvietė ir policijos pareigūnus. Jos manymu, norint išvengti nepalankių pasekmių, buvo galima pasirūpinti, kad abu sugėrovai būtų išskirti ar perkelti į slaugos namus. Merės pavaduotojas Juozas Aleksandravičius paaiškino, kad šeima buvo perkelta į kitą gyvenamąjį būstą, tėvas numirė, ir problemos nebeliko, todėl šio klausimo svarstyti – nėra reikalo.
Pasibaigus diskusijos ir klausimams, visi buvo pakviesti paklausyti ir pažiūrėti Birštono meno mokyklos mokinių pasirodymų. Skambėjo „Dainų dainelėje“ dalyvaujančių, kitų talentingų vaikų dainos, sukosi šokių kolektyvų poros. Merė savo vidine ramybe nuramino susirinkusiuosius – valdžia dirba Birštono labui.
Mantvydas Prekevičius
