Problemos kilo ne šiandien, o spręsti reikia nedelsiant
Balandžio 8 d. vykusioje Prienų rajono savivaldybės tarybos opozicijos spaudos konferencijoje kalbėta aktualiomis rajono gyventojams temomis dėl vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų, žemės grąžinimo, Šilavoto kapinių, Vėžionių vandens ir kitais klausimais.
Opozicijos organizuotoje spaudos konferencijoje dalyvavo partijos „Tvarka ir teisingumas“ Prienų skyriaus pirmininkas, LR Seimo narys Vytautas Kamblevičius, rajono savivaldybės Tarybos opozicijos lyderė Loreta Jakinevičienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Prienų skyriaus pirmininkas Jonas Vilionis ir TS – LKD Prienų skyriaus atstovas Juozas Krikštolaitis.
Pro opozicijos akis nepraslydo valdžios klaidos
Opozicijos lyderės L. Jakinevičienės teigimu, būtinybę viešai kalbėti autobusų maršrutų klausimu paskatino Prienų rajono savivaldybės tarybos patvirtintas Vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų grafikas ir administracijos patvirtintas maršrutų tvarkaraštis, kuris įsigaliojo jau nuo balandžio 1 d., nors pagal Tarybos sprendimą turėjo įsigalioti gegužės 18 d.
Tarybos narė akcentavo, kad opoziciją pasiekė žmonių kreipimasis į opozicijos narius ir Seimo narį V. Kamblevičių, kuris savo ruožtu teikė raštus administracijos direktoriui, Keleivių ir mokinių vežiojimo koordinavimo komisijos pirmininkui. Į opozicijos lyderę raštu kreipėsi Paprūdžių kaimo gyventojai, prašydami artimiausiame Tarybos posėdyje inicijuoti sprendimo projektą dėl vietinio susisiekimo maršruto Prienai–Balbieriškis per Paprūdžius. Kaip teigia žmonės, maršrutas Prienai–Šakališkiai per Naująją Ūtą netenkina gyventojų poreikių, nes juo kursuojantis autobusas neužsuka į Balbieriškį, todėl žmonės, kurių dauguma – senyvo amžiaus, neturi galimybės nuvykti pas gydytojus, į Balbieriškio seniūniją tvarkyti reikalų. Maršruto panaikinimas daug problemų sudarys ir darbingo amžiaus žmonėms, kurie neteks galimybės nuvykti į darbo biržą, dėl darbo pokalbių Prienuose ir aplinkiniuose miestuose. Nuostabą Tarybos narei kėlė ir tai, kad šis sprendimo projektas buvo parengtas kaip papildomas klausimas, o sprendžiant gyventojų likimus Keleivių ir mokinių vežiojimo koordinavimo komisijos posėdžiuose nedalyvavo nei seniūnai, nei Vežėjai, juolab nebuvo tartasi su gyventojais.
Paantrindamas partijos „Tvarka ir teisingumas“ Prienų skyriaus pirmininkas V. Kamblevičius kalbėjo, jog jam nebesuprantamas Prienų rajono savivaldybės noras izoliuoti tolimesnių kaimų gyventojus nuo civilizacijos. Jis piktinosi sužinojęs, kad du trečdaliai Paprūdžių kaimo žmonių, neturinčių asmeninio transporto, dabar neteko vienintelės galimybės bent kartą per savaitę susisiekti su seniūnija ir rajono centru, nuvažiuoti nusipirkti vaistų, susitvarkyti žemės dokumentų. Partijos skyriaus vadovas piktinosi, kad Savivaldybė nesuranda finansinių šaltinių užtikrinti vienam savaitiniam reisui nuo Prienų iki Paprūdžių, nutolusių nuo rajono centro apie 15 km, nenori įsiklausyti į pasiūlymus, kurie leistų tikrai sutaupyti.
V. Kamblevičius prisiminė kažkada kalbėjęs, jog užuot siuntus didelį autobusą iš Prienų į Vyšniūnus ar Stakliškes, iš pat ryto Stakliškėse galėtų stovėti vienas mažas autobusas, kuriuo būtų pavėžėjami aplinkinių kaimų gyventojai iki Medžionių, Pieštuvėnų, Užuguosčio. „Visiškas išsibalansavimas. Kiekvienas sprendžia tik savo asmeninius reikalus. Savivaldybės darbuotojai, gyvenantys Prienų pakrašty, nė vienas pėsčias neina į darbą“, – piktinosi „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas, pridurdamas pasigendąs Savivaldybės tarnautojų jautrumo ir dėmesio žmonėms.
Partijos TS – LKD atstovas Juozas Krikštolaitis pareiškė, kad Vyriausybės nutarimuose numatyta, jog bet kuri gyvenvietė turi turėti susisiekimą su rajono centru. Jo įsitikinimu, klausimas Savivaldybėje nesprendžiamas ir neieškoma alternatyvų. Esą pasitenkinama daline gyventojų srautų judėjimo ir poreikio informacija, daugiausiai remiantis Vežėjo, siekiančio pelno, bet ne gyventojų poreikių tenkinimo, pateiktais duomenimis. Tačiau, pasak opozicijos atstovo, ar sutaupyti 200 tūkst. litų nekainuos brangiau nei gyventojo nepatekimas pas gydytoją, dėl ko pasekmės gali būti liūdnos.
J. Krikštolaitis siūlė valdančiajai daugumai pirmiausia paruošti įvairesnius duomenis, remiantis išsamia gyventojų srautų judėjimo ir poreikio apklausa seniūnijose. Antra – Savivaldybės tinklalapiuose paruošti tęstinę programą, skirtą tokioms problemoms nagrinėti ir spręsti. Jis taip pat siūlė neužmiršti, kad pavėžėjimas dotuojamas iš dviejų šaltinių: savivaldybės lėšų ir valstybės lėšų. Jo nuomone, tų lėšų turėtų pakakti gyventojų pavėžėjimo poreikiams tenkinti. „Savivaldybės specialistai į problemą turėtų pažiūrėti visai kitais aspektais, tuomet gal būtų priimti kiti problemų sprendimo variantai, ir gyventojai nesikreiptų į Tarybos narius“, – teigė J. Krikštolaitis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skyriaus pirmininkas J. Vilionis stebėjosi, kada ir kieno sąskaita baigsis taupymas, nes kaimuose, anot jo, jau beveik nebeliko mokyklų, medicinos punktų, kultūros įstaigų, bibliotekų, pašto skyrių.
Šilavoto gyventojai kovoja dėl kapinių sutvarkymo
Šilavoto kapinių klausimas taip pat buvo ne kartą nušviestas spaudoje. „Tai – ne opozicijos, o pačių žmonių keliama problema. Žmonės sunerimę, kad kapinėse augančios senos pasvirusios pušys gali užvirsti ant kapaviečių ir padaryti daug žalos“, – pabrėžė L. Jakinevičienė, teigdama, kad seniūnijos bendruomenė yra ne kartą prašiusi Savivaldybės padėti ir, gindama savo interesus, surinkusi net 346 žmonių parašus.
Dar prieš pusantrų metų gyventojai kreipėsi ir į Seimo narį V. Kamblevičių, prašydami pagalbos ir, pasak Seimo nario, net patys siūlydamiesi savo jėgomis išpjauti medžius, išstumdyti buldozeriais kalnelį ir įrengti tinkamas kapines. V. Kamblevičiaus teigimu, Šilavote lankėsi ir Prienų rajono savivaldybės administracijos specialistai, kurie žmonėms aiškino, esą nėra galimybių sutvarkyti kapines, nes iškyla erozijos pavojus, be to, darbai kainuosią pusantro milijono litų. Tuomet Seimo narys sakė pasikvietęs aplinkos viceministrą L. Jonauską, kuris, išsiaiškinęs situaciją, nematė priežasčių ir kliūčių sutvarkyti kapines. Tiesa, be ministerijos skirto finansavimo. „Derybos ir atsirašinėjimai vyko tris kartus, tris kartus buvo kviečiamos Savivaldybės sudarytos kompetentingos komisijos. Kaip smėlio dėžėj…“ – sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ Prienų skyriaus pirmininkas, kurio nuomone, kapinių tvarkymas stabdomas dėl to, kad įsikišo V. Kamblevičius. Nuskambėjo ir jo pažadas, esą po metų, jeigu ši valdžia nieko nedarys, naujos kadencijos metu kapinės bus sutvarkytos per keletą mėnesių.
Pustrečių metų besitęsianti vandens problema Vėžionyse
V. Kamblevičius pabrėžė, kad pati sunkiausia situacija dėl geriamojo vandens aprūpinimo yra Vėžionių gyvenvietėje. Praėjo daugiau nei dveji metai, tačiau tebelieka neišspręsta vandens tiekimo gyventojams problema, o šie pavargo prašyti, kad Savivaldybė ir Seimo nariai padėtų išspręsti kaimo žmonių problemas.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ Prienų skyriaus pirmininkas pasakojo prieš pusę metų dalyvavęs Vėžionių bendruomenės susirinkime, kuriame žmonės skundėsi, jog Vėžionių bendrovės savininkas, kuriam priklauso vandenvietė bei įrenginiai, ir gyvenvietės bendruomenė niekaip nesutaria dėl tolimesnės eksploatacijos ir vandens tiekimo vartotojams sąlygų. Tąkart susitikime dalyvavę Aplinkos ministerijos atstovai situaciją, su kuria susipažino, pasak V. Kamblevičiaus, pavadino kriminalu: „Mokestis už vandenį renkamas be kvitų ir sąskaitų, vandenvietės sanitarinė zona vadintina antisanitarine (aplink gręžinį ganosi karvės), nustatyta, kad vandens užterštumas viršija higienos normas dešimt kartų“.
Seimo nario teigimu, praėjo pusė metų, o postūmio į priekį jokio, nors Savivaldybės nuo atsakomybės niekas neatleido – ji turi užtikrinti žmonių aprūpinimą geriamuoju vandeniu. Antai prieš mėnesį V. Kamblevičius sakė gavęs vėžioniškių nerimo žinią, kad nuo kovo 10 d. savininkas gyventojams neteiks vandens. Vanduo tiekiamas toliau, tačiau tam prireikę, pasak politiko, ne vieno telefoninio skambučio: jo – aplinkos ministrui, šio – Vyriausybės atstovei Kaune ir t.t. „Manau, kad tai yra rajono vadovų nenoras spręsti problemas, t. y. nusiųsti tam tikras institucijas ir priversti savininką įvesti tvarką. Kur bedursi pirštu – ten skylė“, – teigė V. Kamblevičius.
Opozicijos atstovo J. Vilionio nuomone, tokių problemų su vandens ir nuotekų tinklais rajone yra ne viena. Pasak jo, verčiami aplinkybių, žmonės patys įsirengia vandens gręžinius, nuotekų šulinius, tačiau nuotekų neturi kur išleisti, nes valymo įrenginius ne kiekvienas pajėgus pasistatyti. Nežiūrint į nieką, aplinkosaugininkai juos baudžia baudomis.
Iš opozicijos atstovo pasisakymo galima buvo daryti išvadą, kad žmonės patys kalti, jog nemoka išsirinkti valdžios. J. Vilionio patikinimu, rajoną valdyti turi „gaspadorius“, tuo tarpu dabar kai kurie Savivaldybės politikai Tarybos posėdžių metu nėra nė žodžio ištarę – tik mygtukus spaudo.
Žemės grąžinimo klausimai
V. Kamblevičius sakė netikėjęs, kad net du trečdaliai visų skundų, kurie suplaukia į Žemės ūkio ministeriją, yra iš Prienų rajono savivaldybės. Pasak jo, net ir pasikeitus žemėtvarkos vadovams, kai kuriems specialistams, bėdos liko tos pačios. Esą rajono žemėtvarkos specialistai nenuvažiuoja į vietą, neįsigilina į problemas ir žmonėms „tampo“ nervus 23 metus. Tuo tarpu Seimo nariui, anot jo paties, pavyko Prienų rajono savivaldybės gyventojo, buvusio tremtinio, problemą išspręsti be jokių investicijų ir didelio laiko gaišimo, nuvykus į vietą su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM pavaduotoju. „Daugumą problemų galima būtų išspręsti, tik trūksta dėmesio, įsiklausymo į problemą ir žmogiško bendravimo“, – patikino V. Kamblevičius.
Nors Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie ŽŪM nėra pavaldžios savivaldybėms, opozicijos atstovų nuomone, Prienų rajono savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių problemos liečia ir savivaldybę, todėl ji turėtų ginti gyventojų interesus, padėti jiems spręsti žemės grąžinimo ir kitas susijusias problemas.
Kaip teigė opozicijos lyderė L. Jakinevičienė, opozicija norėtų pasiūlyti Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistams glaudžiau bendradarbiauti su rajono žmonėmis, būti tarpininku tarp Nacionalinės žemės ūkio tarnybos Birštono ir Prienų skyriaus bei gyventojų.
Krepšininkų premijoms – ieškoti pinigų iš rezervo
Spaudos konferencijoje, kuri vyko tą pačią dieną kaip ir krepšinio komandos „TonyBet“ pagerbimas, opozicija palietė ir krepšininkų premijavimo klausimą.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ Prienų skyriaus pirmininkas V. Kamblevičius pabrėžė į tai žvelgiantis pozityviai, tačiau žinodamas finansines Savivaldybės galimybes nuo konkretaus pasiūlymo, iš kur šiuo metu paimti pinigų, dar susilaikė. Jis pasiūlė Prienų sporto ir pramogų areną perduoti krepšinio klubui, kuris, pasak jo, geriau susitvarkytų nei nieko nedaranti arenos administracija.
V. Kamblevičius nepritaria tam, kad Prienų rajono savivaldybė skyrė Sporto ir pramogų arenai 200000 litų, tačiau arenos administracija, pasak jo, nesugeba parašyti projekto ir „išpešti“ papildomų lėšų iš Kūno kultūros ir sporto departamento. „Jeigu nieko nedaro, geriau perduotų krepšinio klubui – vis tiek Savivaldybė apmoka arenos komunalines paslaugas, o klubas susitvarkys“, – replikavo partijos „Tvarka ir teisingumas“ Prienų skyriaus pirmininkas.
Svarstant, iš kokio rezervo Ssavivaldybė galėtų išmokėti krepšininkams premijas, opozicijos lyderė L. Jakinevičienė siūlė panaudoti Sporto programos rezervą. V. Kamblevičiui šovė mintis pasiūlyti „palengvinti“ mero fondą. Juk meras, anot jo, dabar mielai dalijasi garbe su krepšininkais. Žemdirbių atstovas J. Vilionis abejingai mestelėjo: „Mes iš savo fondo jau parėmėm policiją, sportą… Liko dar dvidešimt tūkstančių – tegul pasiima ir juos“.
Roma Sinkevičiūtė
