Kalbėta apie tai, kas svarbu žemdirbiams

Kol neužklupo pavasariniai žemės ūkio darbai, Prienų ir Birštono savivaldybių ūkininkai kovo 28 d. susirinko aptarti savo problemų ir pasidalinti nuogąstavimais dėl vykdomos žemės ūkio politikos.Į Prienus atvyko LR žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna bei atsakingi ministerijos darbuotojai. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Prienų skyriaus surengtame susitikime dalyvavo ir LŪS pirmininkas Jonas Talmantas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, Prienų ir Birštono kraštui atstovaujantis Seimo narys Andrius Palionis, Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai Vytautas Kamblevičius ir Bronius Pauža, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Živilė Grybaitė ir daugiau įtakingų ir atsakingas pareigas einančių specialistų.

 OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Prisikaupė daug nuoskaudų

Tai, kad žemdirbiai turi opių problemų ir neišspręstų klausimų, rodė jų aktyvumas ir dalyvių gausa. Be to, tai puiki proga iš pačių aukščiausių pareigūnų išgirsti atsakymus, kurie verčia nerimauti dirbančius žemę ir auginančius galvijus ūkininkus.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, pristatęs garbingus svečius, „pasidžiaugė“, kad gavo „džiugių“ naujienų, jog mažėja pieno bei mėsos kainos (taigi bus gauta 360 mln. mažiau pinigų) ir daugiau kaip 1 mln. sumažėjo investicinė programa.

Vardydamas opias žemės ūkio sektoriaus problemas, J. Vilionis sakė, kad kyla žemės nuomos kainos, į šalį plūsta virškvotinis pienas, įvežami pieno koncentratai, o Lietuvoje melžiamų karvių skaičius mažėja. Problemos kyla ir dėl to, kad neleidžiama stambinti ūkių. Pasak J. Vilionio, apie žemės pirkimą kalbama, o apie nuomą – nieko. „Tačiau mes turėsime dirbti Lietuvos žemę, nes ji – šventas dalykas.

Galima išvardyti daug problemų, tačiau įdomu, ką pasakys valdžios vyrai. Rajono žemdirbiai gauna tik 20 tūkst. Lt iš savivaldybės biudžeto, tad kyla klausimas, kas svarbiau – krepšinis ar žemdirbiai?“ – retoriškai klausė J. Vilionis.

LŪS Prienų ir Birštono skyriaus pirmininkas Martynas Butkevičius konstatavo, kad žemės ūkiu verčiasi daug žemdirbių. Iki 5 ha žemės ūkio valdas yra registravę 2326 asmenys, nuo 5 iki 100 ha – 345 asmenys ir dvi žemės ūkio bendrovės. Vidutinis valdos dydis yra 13 ha. 190 ūkininkų yra pensinio amžiaus. Vyresniems kaip 50 metų ūkininkams leidžiama trauktis iš gamybos, tik nėra kam perduoti ūkio. M. Butkevičius išsakė nuogąstavimus dėl žemės pirkimo ir pardavimo. Dauguma ūkininkų nedaug turi nuosavos žemės, didesnę dalį nuomoja. Prienų rajono ūkininkai nuosavos žemės turi vos 20 proc. Turtingesni yra Birštono savivaldybės ūkininkai, kurie nuosavybės teise valdo per 40 proc. žemės. Apleistų ir nenaudojamų žemių šiose savivaldybėse neliko, kai kurie ūkininkai jau peržengė Alytaus rajono ribas ir ten nuomojasi žemes. Dėl šios priežasties kyla ir žemės nuomos kainos. M. Butkevičius apžvelgdamas gyvulininkystės sritį pažymėjo, kad abiejose savivaldybėse auginama 16800 galvijų, palyginti su praeitu laikotarpiu, jų padaugėjo 7200, tačiau sumažėjo melžiamų karvių. Iš šalies išvežama keliolika tūkstančių veršelių, nes jų tiesiog neapsimoka auginti dėl žemų mėsos supirkimo kainų.

 

Su šake darbo ūkyje nėra

„Norisi, kad kaimas būtų gyvas, kad jame gyventų ir dirbtų žmonės. Žemdirbių profesija sensta, tad reikia galvoti ir apie ateitį. Žadame sukurti ūkiuose bazes, kuriose mokiniai ar studentai galėtų atlikti praktiką. Su šake dabar jau darbo nėra, visi ūkiai modernizuoti, kompiuterizuoti, o kai kuriuose karves melžia robotai. Perspektyvos geros, tik reikia specialistų. Stambiems ūkiams jau dabar trūksta veterinarijos gydytojų, šėrimo technologų, kvalifikuotų agronomų. Nors kai kurie jaunuoliai ir baigia mokslus, tačiau į ūkius neateina. Reikia, kad jaunimas susidomėtų žemės ūkiu, pamatytų perspektyvas, nes modernus ūkis yra konkurencingas. Dabar ūkininkavimas jau nėra gyvenimo būdas, tai labiau verslas“, – sakė M. Butkevičius.

Po J. Vilionio ir M. Butkevičiaus išsakytų minčių į diskusiją įsitraukė ir žemės ūkio ministras V. Jukna.

Pirmiausia jis pasidžiaugė, kad susitikime dalyvauja didelis būrys žemdirbių, panorusių pasikalbėti ir padiskutuoti rūpimais klausimais.

 

Ministras pažadų nežarstė

Ministras atkreipė dėmesį į pastabas ir pažymėjo, kad pieno žaliava turi būti gaminama čia, Lietuvoje, o ne iš kažkur atvežama. Jo nuomone, superkamo pieno kiekis padidėjo, ko negalima pasakyti apie kainas. V. Jukna priminė, kad padaugėjo mėsinių (grynaveislių) galvijų ir dabar jų kiekis stabilizavosi. Pasak ministro, gyvulininkystės srityje reikia ilgalaikių investicijų ir teisingos strategijos.

Kalbėdamas apie jaunus specialistus, kurių reikia modernizuotuose ūkuose, ministras sakė, kad ši problema bus sprendžiama ir padedant jauniems specialistams įsikurti kaime – tokia priemonė numatoma įtraukti į kuriamą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą. Be to, ministras priminė, kad ministerija jau pritarė projektui, pagal kurį 175 studijų vietoms A. Stulginskio universitete bus skirtas valstybės finansavimas.

V. Jukna, diskutuodamas ir atsakydamas į išsakytas žemdirbių mintis, pripažino, kad europinis reguliavimas kartais prasilenkia su logika, nes senųjų šalių, turinčių nusistovėjusią ūkių struktūrą, nuostatos dažnai nesutampa su naujųjų šalių. Tad, anot ministro, kiek įmanoma deramasi dėl įvairių išlygų.

„Balandžio mėnesį turėtų paaiškėti, ar pavyks išsikovoti galimybę kompensuoti veislinių gyvulių įsigijimą. ES nenori to mums leisti, esą tai iškraipys konkurencijos sąlygas. Derėsimės su didžiųjų valstybių, Vokietijos ir Prancūzijos, žemės ūkio ministrais ir gal pavyks juos įtikinti, kad siekiame ne konkurencijos, o lygių sąlygų“, – sakė ministras. Be to, V. Jukna priminė, kad praeitais metais, perskirsčius Lietuvos kaimo plėtros biudžetą, gyvulininkystės sektoriui buvo skirta papildomai 60 mln. litų paramos lėšų investicijoms. Gyvulių augintojai pateikė apie 700 paraiškų 190 mln. paramai gauti, kas net 3 kartus viršijo tam skirtą limitą. Pasak ministro, kai kurios paraiškos bus finansuojamos iš 2014 metų laikotarpiui skirtų pinigų. Apie 40 mln. litų papildomai numatoma skirti ir pieno sektoriui paremti.

V. Jukna pastebėjo, kad pernai pavyko susitarti su pieno perdirbėjais dėl pieno kainų kritimo sustabdymo, bus kalbamasi ir šiemet, nes visi privalo suprasti, jog viso reikalingo pieno į Lietuvą neįsiveši. Pasak ministro, nebus palikti vieni ir kiaulių laikytojai buferinėje zonoje – naujam verslui kurti numatoma skirti daugiau kaip 13 mln. litų.

Baigdamas savo pasisakymą V. Jukna žemdirbiams palinkėjo gero darbo ir gero derliaus.

 

Pasiūlė kalbėtis ir dirbti kartu

Susirinkusius žemdirbius ir garbius svečius pasveikino ir savivaldybės meras Vytas Bujanauskas. Atsakydamas į pastabas, meras pažymėjo, kad kiek gaunama lėšų, tiek žemdirbiams ir skiriama. Tik niekas neskaičiuoja, kad dar apie 140 tūkst. litų „ateina“ per projektus. O tie 20 tūkst. litų, kurie skiriami žemės ūkiui, kartais ir atėjus gruodžio mėnesiui dar būna nepanaudoti.

Meras nusistebėjo, išgirdęs kritiką, kad Prienų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius blogai dirba, todėl pasiūlė visiems kalbėtis, išsakyti savo nuomones, pastebėjimus ir dirbti kartu.

 

Apie išmokas ir investicinius projektus

Apie tiesiogines išmokas kalbėjo Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vedėjas Audrius Kunigėlis.

Jis pateikė informaciją ir apie kaimo plėtros investicinius projektus, ir apie 2014–2020 m. KPP –ES paramos kaimo plėtrai tikslus. Pranešėjas pažymėjo, kad kiekviena ES šalis parengia savo KKP projektus ir teikia Europos Komisijai (EK) vertinti. Anot A. Kunigėlio, EK ne tik skiria lėšas, bet pateikia ir tam tikrus reikalavimus. Pagal prioritetus, numatyta 30 proc. lėšų atiduoti Klimato kaitos projektams, 5 proc. – socialiniams Leader projektams, 4 proc. – techninei paramai, 6 proc. lėšų skirti pateikus ataskaitas ir tik 52 proc. galima disponuoti ir duoti investicinę paramą.

Kaip teigė A. Kunigėlis, parama augalininkystei sieks 30 proc., o gyvulininkystei – iki 50 proc. Svarbi dalis – verslas kaime, tad įgyvendinant priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ bus skiriama parama jauniems ūkininkams įsikurti ir teikiama parama smulkiesiems ūkiams. Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse numatoma iki 30 proc., o plėtoti verslui mažoms ir labai mažoms įmonėms –50 proc.

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis kalbėjo apie tiesioginės paramos nuostatas naujam laikotarpiui, kuris šiek tiek keisis. Žemės naudmenų plotų deklaravimas prasidės balandžio 14 d. Nereikės jokių naujų reikalavimų  ir pakeitimų. Džiugu, kad atsirado didesnio mastelio (1:5000) žemėlapiai. Pasak direktoriaus, bus galima bandyti į juos „įdėti“ žemės sklypus ir pasižiūrėti, kaip jie atrodys ateityje.

R. Krasuckis priminė, kad 2014 m. bus galimybė papildyti lėšas, skirtas pieno sektoriui paremti. Dar bus ir papildomų nacionalinių išmokų, kurios, pasak pranešėjo, yra ES ir EK sąžinės graužaties išraiška…

Departamento direktorius pastebėjo, kad turim protingai panaudoti gaunamas lėšas, rūpintis, kad jos neatitektų tam, kam nepriklauso.

R. Krasuckis atkreipė dėmesį, kad dabar orientuojamasi į šeimos ūkius, skatinamas jų patrauklumas. Anot jo, mažesni mišrūs ūkiai per praeitą laikotarpį paramos gavo mažiau. Smulkūs ūkininkai neparengia projektų ir neprašo paramos.

Kalbėdamas apie perskirstymo išmokas, R. Krasuckis sakė, kad už pirmuosius 30 ha žemės ūkininkai gautų didesnę išmoką. Pavyzdžiui, turintiems 10 ha išmoka turėtų būti 543 Lt/ha, daugiau kaip500 ha – 421 Lt, o turintiems 1000 ha – apie 400 Lt/ha.

Dar pranešėjas pažymėjo, kad numatoma didinti paramą laikantiems gyvulius ūkininkams. „Darom tai, ką galim, kokius turim šiam laikotarpiui limitus kaimo žmonėms skatinti. Žemės ūkio ministerija įsiklauso į ūkininkų nuomonę ir stengiasi, kad kaime neliktų dykynių be žmonių“, – teigė R. Krasuckis.

 

Kiti svarbūs klausimai

Apie žemės pirkimo ir pardavimo problemas kalbėjo ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas A. Stančikas, kurio manymu, per mažai saugiklių, kad žemės neįsigytų tie, kurie jos nedirba.

Vyriausybės siūlomus įvesti apribojimus pateikė Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento Teisės skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė. Kaip ir seniau, norintieji verstis žemės ūkiu ir įsigyti žemės privalės turėti kvalifikacinį pažymėjimą, laikytis įsipareigojimo penkerius metus vykdyti žemės ūkio veiklą ir atitikti kitus reikalavimus.

Dėl socialinių draudimo išmokų kalbėjo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Živilė Grybaitė. Tiesa, šis projektas, kad visi registruoti ūkiai, nepriklausomai nuo dydžio, mokėtų socialinio draudimo įmokas, žemdirbių nesužavėjo. Bet jis dar tik svarstomas, o kada bus patvirtintas – neaišku.

Žemdirbių susirinkime apie melioracijos reikalingumą ir lėšų stygių kalbėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos GIS ir kartografijos skyriaus vedėja Aušra Kalantaitė. Pasak jos, nors lėšų melioracijai yra skiriama (pernai 27 mln., o šiemet – 36 mln. litų), tačiau tai tik lašas jūroje, nes senos melioracijos sistemos jau išėjo iš rikiuotės, o jų kapitaliniam remontui ir renovavimui vis pritrūksta pinigų.

Seimo kaimo reikalų komiteto nariai B. Pauža ir V. Kamblevičius ragino politikus prisiimti didesnę atsakomybę, supažindino, kokie aktualūs kaimo klausimai svarstomi jų komitete.

Aktualiai klausimais kalbėjo J. Kraujelis, primindamas, kad kyla žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų susipriešinimas, kad reikia vykdyti stabilesnę žemės ūkio politiką, kuri skatintų žmones dirbti ir gyventi kaime.

LŪS pirmininkas J. Talmantas sakė, kad reikia labiau remti augalininkystę ir gyvulininkystę, stengtis kurti konkurencingus ūkius, o žemę dirbančių žmonių neapkrauti papildomais mokesčiais. Jo kalbai pritarė visi susirinkimo dalyviai.

Nors susirinkimas užtruko palyginti ilgai, tačiau ūkininkai ir kaimo žmonės galėjo išsakyti savo problemas, būti išklausyti ir išgirsti atsakymus iš pačių aukščiausių valdžios vyrų. Deja, ir jie ne visagaliai, už mūsų stovi Europos Sąjunga, kuri kartais padeda, o kartais ir nelabai.

Susirinkimo pabaigoje buvo priimta Prienų ir Birštono rajonų žemdirbių rezoliucija:

  1. Siūlome KPP 2014–2020 m. priemonei „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ skirti tiek pat lėšų, kaip ir per praėjusį programinį laikotarpį; nustatyti prioritetine šaka gyvulininkystę; taikyti diferencijuotą paramos intensyvumą: jauniesiems ūkininkams, taip pat ūkininkams, keičiantiems ūkio specializaciją iš augalininkystės į gyvulininkystę, ir ūkiams iki 50 sąlyginių gyvulių taikyti 70 % paramos intensyvumą, 51–100 – 70 % paramos intensyvumą, daugiau kaip 101 – 60 % intensyvumą.
  2. Pirmųjų hektarų išmokos schemos taikymas yra ydingas. Tokiu būdu bus skatinami „sofos“ ūkininkai, kurie nekuria pridėtinės vertės, skatinamas ūkių skaldymas ir mažėjimas bei žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainų didėjimas. Siūlome netaikyti pirmųjų hektarų išmokos nuo 2014 m., o smulkius ir vidutinius ūkius skatinti didinant investicinės paramos intensyvumą.
  3. 80 proc. 2014 m. ir 2015–2020 m. nacionalinės paramos skirti gyvulininkystės sektoriui skatinti.
  4. Nacionalinėje gyvulininkystės sektoriaus plėtros 2014–2020 metų programoje numatyti konkretų priemonių planą ir lėšas jo įgyvendinimui bei numatyti remti veislinių gyvulių įsigijimą kompensuojant 50 proc. jų įsigijimo vertės.
  5. Užtikrinti žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams žemės ūkio veiklos vykdymui reikalingo žemės ūkio paskirties žemės ploto naudojimo tęstinumą.
  6. Siekiant užtikrinti žemės ūkio paskirties žemės naudojimą išskirtinai žemės ūkio produkcijai gaminti iki šių metų gegužės 1 d. nustatyti saugiklius žemės ūkio paskirties žemės sandoriams (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, keitimo, nuomos, panaudos ir kt.).
  7. Kategoriškai nepritariame valstybinio socialinio draudimo (VSD) „lubų“ didinimui ir pensinio amžiaus ūkininkų papildomam apmokestinimui.
  8. Kasmet numatyti 120 mln. Lt skirti melioracijos įrenginių rekonstrukcijai ir statybai.
  9. Reikalaujame, kad ateinančio programinio laikotarpio paramos įsisavinimo taisyklės nebūtų priimtos be žemdirbių savivaldos organizacijų pritarimo;
  10. Parengti įstatymą ir visus reikalingus lydimuosius teisės aktus žemdirbių savivaldos mokesčio įvedimui nuo 2015 m. sausio 1 d.

Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius

 

Stasė Asipavičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close