Velykinė popietė Siponių bibliotekoje
Kovo 29 d., artėjant gražiausiai pavasario šventei – Velykoms, Siponių bibliotekoje vyko popietė „Velykų papročiai ir tradicijos“, kurią surengė bibliotekininkė Ona Gridziuškienė.
Bibliotekoje susirinkusios kaimo moterys, mintimis nusikėlusios į žilą senovę, prisiminė jau primirštas gamtos atbudimo šventės tradicijas (supimąsi sūpynėmis, lalavimą, laistymąsi vandeniu, margučių mušimą ir ridenimą), kalbėjo apie kiaušinių dažymo kilmę ir prasmę, marginimo būdus bei priemones, spalvų, raštų simboliką, dermę, gydomąsias margučių gražinimo savybes bei joms priskiriamas ypatingas galias, diskutavo apie pagoniškus ir krikščioniškus papročius (kalbant apie Velykų papročius ir tradicijas daugiausia remtasi garsių Lietuvos etnologų – Gražinos Kadžytės ir Liberto Klimkos mintimis).
Didelio susidomėjimo sulaukė ir susirinkusiųjų prisiminimai apie senovines Velykas, švęstas mūsų kraštiečių. Moterys aptarė išlikusį šios pavasario šventės tradicijų tęstinumą, prisiminė gražiausius velykinius papročius – šventosios ugnies ir šventojo vandens iš bažnyčios į namus nešimą, namų bei velykinio vaišių stalo pašlakstymą švęstu vandeniu, prasmingą margučių dalijimąsi ir kt.
Vėliau buvo menamos mįslės apie svarbiausią, gyvybę simbolizuojantį Velykų akcentą – kiaušinį, prisiminti Velykų burtai, draudimai, gamtos spėjimai, o kiaušinių marginimo vašku paslaptis ir subtilybes susirinkusioms atskleidė šio senojo amato puoselėtoja, Siponių kaimo gyventoja Onutė Sadauskienė. Ypatingais margučių raštais susižavėjusios moterys pačios išbandė kiaušinių gražinimo vašku būdą, džiaugėsi galimybe jo išmokti ir pritaikyti puošiant šventinį stalą.
Pasak etnologės G. Kadžytės, pirmasis margutis prie šventinio Velykų stalo buvo dalijamas į tiek dalių, kiek prie stalo sėdi šeimos narių – kad prie stalo sėdinti šeima būtų draugiška ir vieninga, o paklydus gyvenimo kelyje stiprybės teiktų šviesus Velykų ryto prisiminimas.
Jaukaus pabuvimo kartu pabaigoje Šaltinėnų kaimo gyventoja Anelė Leonavičienė pagiedojo senovinių velykinių giesmių, kurios pripildė visų širdis gėrio, įkvėpdama nuoširdžiam šventės laukimui.
Nijolė Jasinavičienė
