Fotografijose – poeto Justino Marcinkevičiaus gimtinė

Kovo 26 d. Birštono muziejuje buvo pristatyta 2012 metų vasarą vykusio Lietuvos neįgaliųjų fotografų plenero Alksniakiemyje nuotraukų paroda. Joje dalyvavo plenero kuratorius birštonietis Vytautas Klimavičius, Birštono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, Seimo nario Andriaus Palionio padėjėja Valė Petkevičienė, Alksniakiemio bendruomenės pirmininko pavaduotojas Linas Žurauskas ir keletas fotografų.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Renginuką nuotaikinga muzika pradėjo muzikos mokytojos Danguolės Kalpakovienės mokinės Monika ir Darija, atlikusios kelis kūrinėlius.

Birštono muziejaus direktoriaus pavaduotojas Vytautas Šeškevičiuspasveikino visus susirinkusius į parodos atidarymą ir pasidžiaugė, kad ji skirta įžymiam Lietuvos žmogui, poetui Justinui Marcinkevičiui.

Dėkoju fotografams, kurie parodė pagarbos ženklą Just. Marcinkevičiui, užfiksavo poeto gimtųjų vietų grožį ir visa, kas įkvėpė jį taip mylėti ir apdainuoti tėviškę“, – sakė V. Šeškevičius.

V. Klimavičius pasakojo, kaip sunkiai pavyko surengti šią parodą. Pleneras vyko poilsio komplekse „Nemuno vingis“ 2012 m. birželio pradžioje kartu su LID dailininkų grupe. Pasak kuratoriaus, stovykloje viskas buvo puiku, tik nelepino oras – beveik visą laiką lijo, tik paskutinę dieną nušvito saulė. Tačiau nepaisydami gamtos išdaigų, fotografai padarė gražių fotografijų, kuriose užfiksavo charakteringus Alksniakiemio, Važatkiemio, Kampiškių kaimo vaizdus, buvusią mokyklą, Just. Marcinkevičiaus gimtąją sodybą ir aplinką kurioje gyveno poetas.

Už tai, kad pagaliau šiandien galime pasigėrėti fotografų darbais, V. Klimavičius dėkojo Birštono savivaldybei, Seimo nario padėjėjai V. Petkevičienei už finansinę paramą ir palaikymą.

Didžiausia fotografų plenero iniciatorė ir organizatorė buvo birštonietė Teresė Murauskaitė, sumaniusi suburti fotografus įamžinti Just. Marcinkevičiaus atminimą. Ji buvo ir fotografų gidė, vedžiojusi po apylinkes ir miškus, pasakojusi apie Just. Marcinkevičių ir kūrybą, apie visa tai, ką gali žinoti tik poetą pažįstantis žmogus. Kalbėdama parodos pristatyme ji pasidžiaugė, kad darbas buvo produktyvus, kad atsirado daug rėmėjų, prisidėjusių prie šios kilnios idėjos įgyvendinimo. T. Murauskaitė dėkojo Birštono savivaldybei ir vicemerui J. Aleksandravičiui už pagalbą ir paramą, V. Klimavičiui – už gerą vadovavimą ir iniciatyvą bei rūpestį. Be to, ji pasidžiaugė ir tuo, kad lakūnas Rolandas Kalinauskas tik už simbolinę kainą fotografus skraidino lėktuvu virš Nemuno kilpų, kad jie galėtų padaryti nuotraukas iš paukščio skrydžio.

Parodos pristatymo metu kalbėjo ir Marijampolės fotografai Zita Antanavičienė ir Petras Zenikis, kurie džiaugėsi, kad galėjo dalyvauti puikiame plenere, praplėsti savo akiratį ir dar daugiau sužinoti apie Just. Marcinkevičių, pamatyti aplinką, išauginusią tokį didį poetą.

Alksniakiemio bendruomenės pirmininko pavaduotojas L. Žurauskas džiaugėsi, kad pagaliau ilgai laukta paroda buvo pristatyta visuomenei, dėkojo fotografams už atliktą darbą ir įgyvendintą idėją.

Mero pavaduotojas J. Aleksandravičius priminė, kaip buvo organizuojamas pleneras, su kokiomis problemomis teko susidurti ir kokius sunkumus įveikti. Jis pasidžiaugė, kad Birštono savivaldybės kultūros ir sporto rėmimo komitetas atsakingai pasižiūrėjo į renginį, skirtą Just. Marcinkevičiaus atminimui įprasminti ir skyrė taip reikalingas lėšas parodos surengimui. Anot jo, Birštone lankosi daug poilsiautojų ir turistų, norinčių susipažinti su Just. Marcinkevičiaus gimtine, tačiau ne visi gali keliauti tais keliais ir takeliais, pamatyti tėviškės medžius, šulinį ar paminklinį akmenį. O nuotraukose – visa gamtos gama, istorija, vietos ir kraštovaizdžio spalvos.

V. Petkevičienė Seimo nario A. Palionio vardu dėkojo fotografams, kurie įamžindami istorinius momentus puoselėja dvasines vertybes. Ji nuoširdžiai džiaugėsi, kad turintys negalią žmonės stengiasi būti naudingi visuomenei, daro tai, ką sugeba. Jų akys švyti, jie žino savo vertę, nes jų dvasia gili. Jie galėtų būti pavyzdžiu sveikiesiems, kurie ne visada vertina tai, ką turi. Anot V. Petkevičienės, pats medis ar trobesys, tiltas – ilgai neišliks, tačiau nuotraukose jų gyvenimas pailgės. Visa tai surinkti, įvertinti ir palikti kaip paveldą ateinančioms kartoms – labai kilnus darbas.

Seimo nario padėjėja padėkojo V. Klimavičiui už gražų ir kilnų darbą, taip pat pasidžiaugė, kad ši fotografijų paroda keliaus po Lietuvą ir skleis žinią apie didį mūsų krašto žmogų Just. Marcinkevičių.

Stasė Asipavičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close