Ar uždegs S. Kneipo idėjos birštoniečius?

Trečiadienį, kovo 26 dieną, kurorto sanatorijų, turizmo informacijos centro, vaikų lopšelio-darželio „Vyturėlis“, Birštono vienkiemo darželio-mokyklos atstovai, taip pat natūralaus gydymo būdais besidomintys žmonės susirinko į Birštono „Royal Spa Residence“ viešbutyje surengtą paskaitą-seminarą „S. Kneipo diena“. Seminaro darbe dalyvavo ir Birštono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, Lietuvos kurortų asociacijos direktorė Neringa Grigarienė. Su S. Kneipo gydymo vandeniu filosofija supažindino Kneipo sveikatinimo metodikos specialistė, gydytoja Aurelija Dressler, daug metų gyvenanti Vokietijoje.

Reikia meilės ir užsidegimo

Birštono sanatorijose teikiamos įvairios sveikatinimo paslaugos, taip pat ir gydymas vandeniu. Kol kas tai daugiausia mineralinio vandens procedūros, tačiau Birštono savivaldybės vadovai ir sanatorijų darbuotojai turi didelių ambicijų pritaikyti ir žinomo gydymo vandeniu pradininko, vokiečių dvasininko Sebastiano Kneipo filosofinius metodus. Juolab kad Birštone yra ypatingos ir išskirtinės sąlygos.

Šios filosofijos idėjos Lietuvoje dar nėra plačiai paplitusios, todėl Birštono kurortas turi puikias galimybes būti pirmas ir savo išskirtinumu pritraukti žmones išbandyti šiuos unikalius, o kartu labai paprastus ir kiekvienam prieinamus sveikatinimo metodus. Juk reikia tik noro ir vandens, kurio, ačiū Dievui, pas mus netrūksta. Tačiau yra vienas didelis „bet“… Gydantiems medikams reikia labai tuo tikėti ir norėti bei degti šia idėja. Dirbant bet kaip, be ugnelės ir atmestinai, rezultatų tikėtis sunku. Pasak A. Dressler, tik su meile ir užsidegimu galima ką nors pradėti.

Gydytoja Aurelija pirmiausia šiek tiek papasakojo, kaip ji, diplomuota gydytoja, baigusi medicinos institutą Lietuvoje, Vokietijoje negalėjo įsidarbinti, kad reikėjo dar baigti mokslus ir Miunchene. Tačiau vėliau, nors turėjo ir mediko pašaukimą, ir didžiulį norą padėti žmonėms, niekaip nepavyko rasti savo nišos. Tradicinis gydymas vaistais jai buvo nepriimtinas, tad teko laukti ir tikėtis, gal ateis kažkokia nauja banga medicinoje.Bet įvyko stebuklas – ji pajuto norą nuvykti į provincijos miestelį Bad Viorishofeną netoli Miuncheno. Tai ir buvo ta vieta, kur Aurelija atrado savęs link ėjimo pradžią. Šiame nedideliame miestelyje viskas buvo skirta žymiajam kunigui, natūropatui Sebastianui Kneipui. Bad Viorishofene buvo trys dalykai – Justinos bažnyčia, Kneipo gydymo namai ir Lietuvos aikštė, – kurie tarsi rodė, kad jos vieta būtent čia.

Taip ir prasidėjo darbas, teikiantis malonumą, galimybę prisiliesti ne tik prie žmogaus kūno, bet ir sielos. Kaip sakė ponia Aurelija, gydymas vandeniu kiekvienam žmogui yra labai individualus dalykas, tinkantis tik jam vienam. O nustatoma apžiūrint patį ligonį, pamačius jo sielą.

A. Dressler pažymėjo, kad žmogus yra labai švelni ir jautri būtybė, kuriai Dievas davė ypatingą dovaną – išmintį. Žmogus (ligonis) gerdamas tabletes tolsta nuo savęs, praranda savo esybę. Žmogaus protas ribotas, todėl turime savo kūnu patikėti, save pajungti ir pajusti. Negalima vadovautis vien širdies ar proto balsu, reikia, kad jie tarpusavyje komunikuotų, arba „susikalbėtų“, tada bus gautas geras rezultatas.

Didesnę savo kalbos dalį Aurelija skyrė S. Kneipo asmenybei, pažinčiai su jo gyvenimu ir veikla.

Dvasininkas ir gydytojas

Gydytoja pasakojo, kad S. Kneipas gimė 1821 metais Bavarijoje, ir nors gyveno vargingoje šeimoje, svajojo tapti kunigu. Jis sunkiai dirbo kartu su tėvais, taupė pinigus mokslams. Kai Sebastianui sukako 21 m., įsiplieskęs gaisras sudegino nemažą dalį jo kaimelio, taip pat ir tėvų namus su visomis santaupomis. Svajonė tapti dvasininku nutolo. Tačiau atsirado gerų žmonių, kurie jam padėjo, o gretimo kaimelio kunigas nemokamai mokė lotynų kalbos. Taip jis galėjo pradėti studijuoti teologiją. Sunkūs ir sudėtingi mokslai, o dar ir prastas maistas nualino S.Kneipo organizmą ir jis susirgo sunkiai pagydoma liga – tuberkulioze. Atrodė, kad nieko gyvenime nebeliko, tik laukti paskutinės kelionės.

Tačiau S. Kneipui netikėtai į rankas pateko nedidelė knygelė, kurioje buvo rašoma, kad maudynės šaltame vandenyje, apsiprausiant ar apsipilant, gali sugrąžinti ne tik kūno, bet ir dvasios jėgas. Kadangi padėtis buvo be išeities, nes mokytis ir dirbti dvasininko darbo būtų negalėjęs, jaunuolis nutarė pasinaudoti netikėtai atsiradusia galimybe. Visą žiemą kasdien jis sunkiai eidavo iki Dunojaus, tačiau iš ten grįždavo daug žvalesnis, su didesne energija. Vos 2–3 trims minutėms pasinerdavo į ledinį vandenį, o paskui greitai sugrįždavo į namus. Sebastiano kova dėl gyvybės ir savo svajonės padarė tikrą stebuklą – po metų jis pasijuto sveikas, žvalus ir galėjo toliau tęsti mokslus. Savo išgijimu ir vandens galiomis S. Kneipas pasidalijo su kolegomis, o garsas apie jo metodą gydytis vandeniu pasiekė ir popiežių. S. Kneipas buvo tapęs net popiežiaus asmeniniu gydytoju.

„Penkių kolonų“ filosofija

A.Drissler priminė, kad vandeniu ir jo procedūromis S. Kneipas gydė cholerą ir daug kitokių įvairių ligų. Dirbdamas dvasininku jis rado bendrą kalbą ir su gydytojais, jiems padėdavo.

„Nieko naujo S. Kneipas neatrado, tik patobulino senus, tradicinius gydymo metodus. Jie buvo kuriam laikui užmiršti, susižavėjus greitais farmacijos pramonės „stebuklais“, nepastebint šalutinio poveikio žmogaus organizmui. S. Kneipas padėjo pamatus gydymui vandens metodais, kurie sėkmingai gyvuoja jau 100 metų. Jis paliko tam tikrą testamentą vokiečių tautai ir Europos medicinai“, – sakė A. Dressler.

Pasak jos, S. Kneipo gydymo vandeniu taisyklėse nėra nieko naujo, tačiau iš viduramžių išlikusius principus jis pritaikė tų dienų situacijai, praktiniam naudojimui. Tačiau svarbiausi momentai liko tokie patys: vaikščioti basomis po ryto rasą, o žiemą – po sniegą, apsipilti šaltu vandeniu, daryti kojų, galvos ir rankų voneles, naudoti šlapių paklodžių kompresus. S. Kneipo metodą sudaro vadinamosios penkios kolonos: vanduo, judesys, žolelių terapija, sveika mityba ir penktoji – harmonijos ar dar vadinamos „tvarkos“ terapija, atkreipianti dėmesį, kad gydant kūną niekada negalima pamiršti ir sielos, nes jie neatsiejami. Ši „penktoji kolona“ kol kas yra mažiausiai ištirta. Anot gydytojos, mes negalime apibrėžti, pamatyti ir pačiupinėti sielos. Ją galima tik pajusti. O kai suprasi, kas darosi sieloje, tada bus galima džiaugtis ir rezultatais.

Viskas tai mums lyg ir žinoma, tik ne visi skubame išbandyti tuos nemokamus vaistus…

A. Dressler apžvelgė judėjimo reikšmę žmogaus gyvenime, taip pat kalbėjo ir apie gydomąsias žoleles, kurių Lietuvoje yra tiek daug. Pasak pranešėjos, kiekvienai ligai gydyti Dievas davė ir žolelę. Tik reikia išmokti jas pažinti, atrinkti ir turėti kantrybės. Visi ieško stebuklingo vaisto, o jis – čia pat, po mūsų kojomis, senos gydymo paslaptys prie mūsų durų, mūsų darželiuose auga…

Išskirtinės Birštono sąlygos

Kneipo sveikatinimo metodikos specialistė pastebėjo, kad Birštonas turi išskirtines sąlygas taikyti šį metodą. Juk niekur pasaulyje niekas neturi tokio gryno oro ir tokio vandens, tokios nepaprastai gražios gamtos ir geros auros kaip šis kurortas. O ir šiai veiklai vykdyti yra geros sąlygos ir puikūs pastatai. Tokia gera pasiruošimo bazė turi įkvėpti ir uždegti darbuotojus siekti rezultatų, padėti plėtoti tradicinę europinę mediciną ir pasinaudoti tais Dievo duotais turtais, kurių neįvertiname…

Atrodo, lyg ir nieko naujo viešnia iš Vokietijos nepasakė, tačiau kiekvieną seminaro dalyvį privertė giliai susimąstyti.

Po paskaitos teko išbandyti ir kai kurias jau Birštono SPA „Royal SPA Residence“ siūlomas procedūras, kuriose yra visi S. Kneipo natūralaus sveikatinimo elementai. Čia galima atlikti rankų voneles, kurias išbandė ir A. Dressler ir kiti seminaro dalyviai. SPA „Royal Residence“ 4 žvaigždučių viešbutyje galima jau mėgautis kontrastiniu vandens dušu, apsitrynimais ir apsipylimais, įvyniojimais, garų vonelėmis ir kt. Vėliau seminaro dalyviai išėjo į specialiai įrengtą teritoriją su vadinamuoju žiemos, arba Kneipo, sodu, skirtu organizmo grūdinimo šaltu vandeniu procedūroms, imuninės sistemos stiprinimui. Tai graži, pušyne ant Nemuno kranto esanti bioenergetinė vieta, kuri garantuoja ne tik kūno, bet ir dvasios visavertį poilsį.

Birštono savivaldybės vizijose ir artimiausiuose planuose yra noras tapti pirmuoju sveikatinimo kurortu Lietuvoje, taikančiu unikalią Kneipo sveikatos filosofijos metodiką, apimančią penkis natūralaus sveikatinimo elementus: vaistažolių ir vandens terapiją, subalansuotą mitybą, judėjimą bei harmoniją. Dabar belieka laukti ir tikėtis, kad atsiras tikrųjų šio gydymo metodo sekėjų. O gal ir pačiai Aurelijai yra ženklų, kad ji galėtų atvykti į buvusį savo svajonių miestą – Birštoną?

Stasė Asipavičienė