Šilavotiškiai reikalavo vietinio seniūno ir išpjauti pušis (GALERIJA)
Trečiadienio vakarą į seniūniją susirinkę Šilavoto seniūnijos gyventojai pažėrė visą pluoštą pretenzijų Savivaldybės administracijos darbuotojams ir kaltino juos abejingumu.
Po gana ramaus Šilavoto seniūnės Neringos Pikčilingienės ataskaitos pristatymo, susirinkusiuosius pamažėle išjudino kiti pranešėjai.
Nors kontrabanda yra vienas iš valstybės ekonomiką griaunančių veiksnių, visus pralinksmino Alytaus apsk. VPK Prienų PK Viešosios policijos skyriaus viršininko Albino Jakimavičiaus istorija apie didelį skaičių kontrabandos priešininkų, rūkančių kontrabandines cigaretes. Salėje susirinkę šilavotiškiai linksmai suūžė išgirdę, kad jų teritoriją aptarnaujantis tyrėjas Rimantas Plioplys aptarnauja tris seniūnijas. Visi primygtinai rekomendavo pridėti jam dar vieną seniūniją.
Šilavoto pagrindinės mokyklos Klebiškio pagrindinio ugdymo skyriaus vedėjas Jonas Kirkliauskas visus supažindino su skyriaus situacija. Pasak vedėjo, situacija nėra labai gera. Skyriuje ugdomi 33 mokiniai, iš jų du turi didelių specialiųjų poreikių. Nors skyrius organizuoja labai daug renginių, didžiausia mokinių užimtumo projektų problema – finansai. Skyrius neturi jokios finansinės galimybės ką nors įsigyti, todėl tenka tikėtis rėmėjų pagalbos. Pasak J. Kirkliausko, mokykloje visada būna išlaidų – kas nors sugenda, perdega elektros lemputės. Genda ir geltonasis autobusiukas. Šie autobusiukai padeda mokiniams pasiekti mokyklą, o riedėdami didelius atstumus ima ir sugenda. Dėl susidariusių skolų automobilių servisas nenoriai priima šiuos autobusiukus remontuoti.
Aistros dėl pušų
Pasibaigus pristatymams ir paprašius užduoti klausimų, salė suūžė. Iš karto šilavotiškiai atvykusiam Savivaldybės administracijos direktoriui Algiui Marcinkevičiui perskaitė ilgą kreipimąsi dėl Šilavoto kapinių. Pasak šilavotiškių, dėl prastos vartų ir tvoros būklės laidotuvių procesijoms į kapines tenka eiti per tarpą kapinių tvoroje, o smėlėtų kapinių krantuose smėlį kasa visi kas nori ir visiems, net statybos, reikalams – taip ardomi ant kalvų įrengti kapai. Šalia kapų, ant kalvelės augančios pušys vis labiau pavojingai krypsta virš kapų. Šilavotiškiai pageidauja tą pačią kalvelę ir nulyginti. Tačiau toks kapinių tvarkymas, preliminariais savivaldybės specialistų skaičiavimais, gali kainuoti apie 1,5 mln. Lt. Tai labai nepatiko susirinkusiems gyventojams.
Pasak A. Marcinkevičiaus, iš tikrųjų kapines reikia tvarkyti, tačiau šis darbas yra sudėtingas. Medžių pjovimas kapinėse bei kapų tvarkymas turi būti atliekamas remiantis visais teisiniais aktais, kurie numato atlyginti žalą dėl iškirsto miško, –susidaro didelė pinigų suma. Deja, susirinkusieji nebuvo patenkinti tokiu atsakymu ir nurodytą pinigų sumą vadino nerealia. Šilavotiškiai griežtai tvirtino, kad šie darbai turi kainuoti žymiai mažiau ir paskelbus konkursą tikrai atsirastų rangovas, kuris šiuos darbus atliktų kur kas pigiau. Administracijos direktorius pabrėžė, kad negalima tiesiog ateiti su pjūklu ir išpjauti kapinių medžius. O preliminarūs skaičiavimai atlikti laikantis visų gamtosaugos reikalavimų. Diskusijai krypstant į kraštutinumus, A. Marcinkevičius pasiūlė surengti seniūnijos gyventojų susitikimą su aplinkosaugos, paveldo apsaugos bei rangovų atstovais , kad šie galėtų aiškiau nurodyti kapinių tvarkymo ypatumus.
Beklausant susirinkusių pageidavimų, susidarė įspūdis, kad nemažai žmonių, reikalaujančių nupjauti ant kapinių kalvelės augančias pušis, labiau nori jų medienos. Dauguma netikėjo gamtai daroma žala ir siūlė nupjautas pušis atiduoti žmonėms. Tačiau administracijos direktoriui pasiteiravus, ar susirinkusiųjų tikslas yra tų pušų mediena, o ne sutvarkyta kalvelė, visi griežtai pasakė, kad medienos jiems nereikia, ir ši diskusija tarsi baigėsi. Bet tuoj pat gyventojai pasigedo pinigų. Per didelį triukšmą negirdėdami, ką sako administracijos direktorius, jie klausė, kodėl iš seniūnijos lėšų nenupirktas mikrofonas ir kodėl nebuvo pateikta detali finansinė seniūnijos ataskaita. A. Marcinkevičius, norėdamas įrodyti, kad nieko neslepia ir kad žmonės ji geriau girdėtų, net atėjo į seniūnijos fojė vidurį. Išgirdę, kad finansinę ataskaitą kiekvienas gali pasižiūrėti Savivaldybės internetiniame puslapyje, Šilavoto gyventojai grįžo prie kapinių kalvelės medienos klausimo. Administracijos direktoriaus pastabos apie įstatymų reikalavimus ir jais grįstą medienos kontrolę, šilavotiškių neįtikino. Gyventojai pageidautų nupjautas pušis pasiimti.
Keliai keleliai…
Vienai iš gyventojų pasiteiravus dėl seniūnijos kelių būklės, kapinių tvarkymo klausimas buvo paliktas vėlesnėms diskusijoms. Prakalbus apie kelių būklę, gyventojai domėjosi, kas atsakingas už aukšta žole ir krūmais apaugusias pakeles, kodėl jos nešienaujamos, o keliai negreideriuojami. A. Marcinkevičius pabrėžė, kad keliai greideriuojami tada, kai kelias būna akivaizdžiai sunkiai išvažiuojamas, jeigu lėšų yra daugiau, greideris siunčiamas ir dažniau. Administracijos direktorius paaiškino, kad pakelių valymas yra seniūnijos prievolė. Kilus neaiškumų dėl prastos kelių būklės, gyventojai vėl žėrė priekaištus A. Marcinkevičiui. Žmonės teiravosi, kada bus sutvarkyti blogos būklės keliai, nušienauta žolė, išnaikinti pakelėse krūmynai.
Iškilo klausimas ir dėl kelio į Davatkyną, nes prastos būklės keliu jau nedrįsta važiuoti autobusai, ne visi garbaus amžiaus žmonės turi jėgų nueiti tokį kelią pėsčiomis. Praėjusiais metais būtent dėl prasto kelio sumažėjo Davatkyno lankytojų skaičius. A. Marcinkevičiaus nuomone, šią kelio atkarpą reikėtų asfaltuoti, todėl jis priminė, kad balandį, iš Valstybinės autotransporto kelių direkcijos gavus lėšas kelių tvarkymui, visi seniūnaičiai, bendruomenės taryba susėstų ir nuspręstų, kokie yra Šilavoto seniūnijos prioritetai ir kuriuos kelius už gautas lėšas reikėtų tvarkyti.
Asfalto pageidavo ir Šilavoto seniūnijos kaimų, esančių tarp Klebiškio ir Igliaukos, gyventojai. Čia prie kelio stovinčios sodybos nuo greitai važiuojančio sunkiojo transporto ne tik patiria „žemės drebėjimus“, bet ir skęsta dulkių debesyse. Administracijos direktorius rekomendavo gyventojams kreiptis raštu, o jis raštą perduos savivaldybės Saugaus eismo komisijai, kuri galės nustatyti greičio arba svorio apribojimus šioje atkarpoje.
Kodėl seniūnas – ne vietinis?
Greitai pretenzijos pasipylė ir dėl dabartinės seniūnės. Žmonės teiravosi, kodėl jau 15 metų Šilavoto seniūnijos seniūnas – ne seniūnijos gyventojas. Kodėl visi buvę ir dabartinė seniūnė atvažiuoja iš kitos seniūnijos? Kitur gyvenantys seniūnai gerai nepažįsta nei žmonių, nei pačios seniūnijos, nei jau seniai iškilusių problemų. Gyventojai kandžiai klausė, ar visiems šilavotiškiams trūksta proto tokioms pareigoms, ar partijos nespėja savo kandidatų kišti? Gyventojai replikavo, kad kol Taryboje neatsiras šilavotiškis, tol jie gali tik pasvajoti apie seniūno vietą. Seniūnei pabrėžus, kad ji nepriklauso jokiai partijai ir, nors šiuo metu serga, visomis išgalėmis stengiasi atvykti į seniūniją ir padaryti kiek įmanoma daugiau darbų, gyventojai tuoj pat akcentavo, kad turbūt ji simpatizuoja vienai partijai. Užvirus klausimui, kad seniūnė spėja ne viską ir tuo labiau serganti važinėja į darbą, žmonėms parūpo, kurgi seniūnės pavaduotojas? Kodėl jis vis dar nepaskirtas, kodėl jo vieta saugoma? Prisiminę buvusį pavaduotoją Ąžuolą Raškevičių, gyventojai ironizavo, kad čia jam buvo tik laikina stotelė pakeliui į kitas pareigas.
Šilavoto seniūnijai – 1 milijonas
Vėl pasigedus detalios pinigų ataskaitos, A. Marcinkevičius visiems priminė, kad seniūnijai praėjusiais metais buvo skirtas vienas milijonas litų – ir jis visas panaudotas. Administracijos direktorius žmonių pageidavimu išvardino, kam buvo panaudotos šios lėšos. Šiomis lėšomis buvo renovuotas seniūnijos pastatas, įrengti ir sutvarkyti vandens tiekimo įrengimai, įrengtas sporto aikštynas, Klebiškio administracinis pastatas, krepšinio aikštelė ir t.t. A. Marcinkevičius išvardino ir konkrečias šiems darbams skirtas sumas. Nors žmonės bandė aiškintis, kodėl viskas taip brangu, bet greitai nurimo.
Bendruomenė kraustysis iš seniūnijos
Nemažai liūdesio sukėlė klausimas dėl panaudos sutarties, kuri riša bendruomenę su savivaldybe. Pagal sutartį, naudojamos seniūnijos patalpos nustatyta įstatymų tvarka yra apmokestinamos konkrečiu nuomos mokesčiu. Bendruomenės nariai tikėjosi be jokių problemų užsiimti veikla seniūnijos pastate, juolab kad negailėjo savo darbo bei už fondų skirtas lėšas įdėjo langus. Tačiau ilgainiui, nerandant lėšų nuomai, susidarė gana apvali – 6000 Lt – skola Savivaldybei. Savivaldybės administracijos direktorius pritarė bendruomenės nuogąstavimams ir pageidavimui nutraukti panaudos sutartį. A. Marcinkevičius teigė, kad neturint lėšų sutartis tikrai nenaudinga. Jis pabrėžė, kad šios patalpos nebus tiesiog atimtos, ir bendruomenė ir nutraukus sutartį visada galės jomis pasinaudoti. Bendruomenės nariai apgailestavo, kad įdėję į seniūniją tiek darbo turės ją palikti.
Besibaigiant diskusijoms, kaip ir visose seniūnijose, iškilo atliekų surinkimo klausimas. Administracijos direktorius patvirtino, kad gyventojams bus išdalinti nauji maišai, o apie jų neišvežimą būtinai reikia kuo skubiau pranešti jam arba Šilavoto seniūnei.
Ataskaitinį susirinkimą užbaigė šiltas Šilavoto laisvalaikio salės folkloro kolektyvo pasirodymas.
Mantvydas Prekevičius
