Mėgsti žuvį? Pagavai ir paleisk
„Tarpukariu į geriausius Kauno ir Klaipėdos restoranus būdavo tiekiama karališko skonio eršketiena, tačiau šiandien aštriašnipis eršketas ir jo juodieji ikrai ant pietų stalo, – tik vizija, kurią reikia patiems įgyvendinti“, – sako Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus vedėjas Valdas Gečys.
Šiuo metu išgyventi šios rūšies eršketams labiausiai gali padėti žvejai, kurie, pagavę tokią žuvį, prašomi paleisti ją atgal į vandenį toliau augti ir bręsti. Aštriašnipiai eršketai gamtoje subręsta per 14–15 metų ir tik tuomet gali veistis natūraliu būdu.
V. Gečys pasakoja, kad šios vertingos žuvys Baltijos jūroje ir į ją įtekančiose upėse išplito po paskutinio apledėjimo, o išnyko praėjusio amžiaus viduryje. Pagrindinės eršketo nykimo priežastys yra nekontroliuojama verslinė žūklė, užtvankų ant upių statyba, vandens kokybės blogėjimas, nerštaviečių sunaikinimas. Nuo 2011 m. pavasario aštriašnipius eršketus ėmėsi veisti Žuvininkystės tarnyba. Per trejus metus į Neries ir Šventosios upes jau paleista apie 20 tūkst. eršketukų, veisiamų Rusnės, Laukystos ir Simno veislynuose. Kiekvieną pavasarį, balandžio mėn. pabaigoje, į upes paleidžiama apie 1 tūkst. po 400 g sveriančių eršketukų, išsiritusių liepos pabaigoje. Kiekvieną rudenį į upes paleidžiama apie 8– 10 tūkst. dviejų mėnesių eršketukų, sveriančių po 5–10 gramų. Skirtingo amžiaus žuvytės išleidžiamos specialiai, kad susidarytų įvairaus amžiaus ir skirtingo dydžio populiacija, tuomet bus didesnė tikimybė, kad jos išgyvens.
Dalis eršketukų, kasmet apie 1–1,2 tūkst., yra žymimi vidiniais ir išoriniais žymekliais, kad juos būtų galima stebėti, kaip ir kur gyvena, kuo maitinasi, kur migruoja. Mokslo technologijos leidžia net ir į 5-10 g sveriančias žuvytes įtvirtinti mikroschemas, o išoriškai žymekliai įtvirtinami jų pelekuose ar ant odos. Žymekliuose įrašomas šalies pavadinimas – LT ir identifikacijos numeris. Į vandens telkinius paleistas žuvytes ir jau subrendusias žuvis stebi žuvivaisos specialistai ir Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos mokslininkai. „Sukaupus pakankamai duomenų, bus galima priimti tam tikrus sprendimus, leidžiančius eršketams išgyventi“, – pastebi V. Gečys. – Prireikus gali būti priimami sprendimai apriboti ir kitų rūšių žuvų žvejybą, siekiant išsaugoti eršketus, arba bus priimti reikalavimai, tarkim, tinklus nuleisti tik į tam tikrą gylį, kad aštriašnipiai eršketai, o jie yra dugne gyvenančios žuvys, galėtų pro juos praplaukti.“
Paleistos į upes žuvys kurį laiką čia ir gyvena, kol paauga, o vėliau išplaukia į Baltijos jūrą ir ten bręsta. Jei išgyvena, per 14–15 metų jos gali užaugti iki 200 kg. Tikimasi, kad dėl genetinės traukos neršti jos sugrįš į mūsų upes, nes čia yra išsiritusios. „Iki 2020 m. į vandenis bus išleista apie 40–50 tūkst. eršketukų, tad jei po kurio laiko į mūsų upes neršti parplauks bent 1 proc. dabar išleistų žuvyčių, tai bus didelis pasiekimas. Jos čia ims veistis natūraliai, o ikrų nerštui jos sukaupia labai daug, ir mes vėl turėsime nemažai aštriašnipių eršketų, kurių puikiu skoniu galėsime mėgautis“, – tikisi Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus vedėjas V. Gečys.
Plačiau apie eršketų populiacijos įveisimo darbus iš pirmų lūpų išgirsite tarptautinės žemės ūkio ir maisto pramonės parodos ,,AgroBalt 2014“ metu vyksiančiame seminare ,,Unguriai Lietuvos vandenyse. Aštiašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje darbai“ š. m. balandžio 4 d. Maloniai kviečiame.
