Nuovargis – pirmasis mažakraujystės požymis

Jeigu su pavydu žvelgiate į tuos, kurie rytą žvaliausiai keliasi ir eina į darbą, be jokio vargo su pirkinių maišais užkopia į penktąjį aukštą, reikėtų susirūpinti, ar nesergate mažakraujyste. Tai liga, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) ir juose esančio baltymo hemoglobino. Yra daugybė mažakraujystę sukeliančių priežasčių, tačiau dažniausia – geležies stoka organizme.

Būtina organizmui

Beje, ar pamenate, kada domėjotės savo organizmo geležies ištekliais? Vertėtų pasidomėti. Mat sutrikusi atmintis – irgi vienas iš geležies stokos požymių.

Geležis (lot. Ferum) yra vienas iš mikroelementų, būtinų žmogaus organizmui. Geležis padeda baltymui hemoglobinui pernešti gyvybiškai būtinas deguonies molekules į visus organizmo organus ir audinius. Jei ne šis darbštus pagalbininkas, organizme nevyktų ne tik deguonies, bet ir anglies dvideginio – „baubo“, kurį reikia pašalinti iš organizmo, apykaita.

Geležis yra svarbi mūsų kūno raumenų, centrinės nervų sistemos veiklai, kraujo elementų darybai, ji įeina į kai kurių fermentų sudėtį ir net dalyvauja formuojantis imunitetui.

Šio mikroelemento suaugusio žmogaus organizme yra visai nedaug – apie 4 gramus. Maždaug 70 proc. šio kiekio yra hemoglobine, 24 proc. dalyvauja raumenų veikloje, vos 0,1 proc. įeina į aktyvių junginių sudėtį. Tai, kas lieka, tūno rezerviniuose organuose – kepenyse ir blužnyje. Tačiau šių kiekių nepakanka, kad mūsų organizmas funkcionuotų visu pajėgumu. Suaugusiems vyrams per parą rekomenduojama suvartoti 10 mg, moterims – 15 mg geležies. Kai trūksta geležies, organizmui tampa sunkiau aprūpinti audinius deguonimi. Beje, geležies stoka yra vienas dažniausių mitybos sutrikimų pasaulyje, nuo jos kenčia kas trečias pasaulio gyventojas. Geležies stokos mažakraujystė (anemija) išsivysto tik visiškai išsieikvojus geležies atsargoms organizme – tai gali trukti daugelį metų.

Kodėl pritrūkstame geležies?

Geležies stokos mažakraujystė gali vystytis tada, jeigu vartojame per mažai produktų, kuriuose yra geležies. Neretai mažakraujystė nustatoma vegetarams, sergantiesiems anoreksija, besilaikantiems dietos žmonėms, taip pat kūdikiams.

Daugiau geležies reikia vaikams ir paaugliams augimo laikotarpiu, nėščioms ar maitinančioms moterims, intensyviai sportuojantiems žmonėms.

Kartais organizmas nepasisavina geležies iš virškinamojo trakto. Tai dažnai būna žmonėms po skrandžio pašalinimo operacijos, sergantiems opalige ir kitoms ligoms.

Geležies gali trūkti, kai yra kraujuojančių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, skrandžio uždegimas su opelėmis, piktybiniai virškinamojo trakto navikai, kraujuojantys hemorojiniai mazgai, kai kraujo netenkama operacijos metu. Moterų organizme per menstruacijas būna net 20–30 proc. mažiau geležies.

Rankinė tampa per sunki

Tokį skundą dažnai išgirsta bendrosios praktikos gydytojai iš nuolat pavargstančių, mieguistų, nervingų ir išblyškusių pacientų. Išties, kai trūksta geležies, ne tik įprasta rankinė tampa nepakeliama našta, bet atsiranda bendras silpnumas, greitas nuovargis, pagreitėjęs širdies plakimas, gali trūkti oro, vargina galvos svaigimas, žmogus gali net nualpti. Dėl nepakankamo deguonies kiekio smegenyse darosi sunku susikaupti, dirbti protinį darbą. Jei į tokius simptomus nekreipiama dėmesio, gali atsirasti galvos, krūtinės ar kojų skausmas. Būdingas mažakraujystės požymis – pakitęs skonis. Žmogus jaučia nenumaldomą norą valgyti molį, kreidą, ledo gabalėlius, varveklius, dantų pastą, krakmolą. Žmogų vargina burnos sausumas, rijimo sutrikimai.

Jeigu trūksta geležies, oda tampa sausa, plona, pleiskanojanti, dažni atsiranda įtrūkimų burnos kampuose, nagai darosi nelygūs, suplonėję, lūžinėja, plaukai netenka blizgesio, plonėja, sausėja, pradeda lūžinėti, lėčiau auga, greičiau slenka. Veidas įgauna blyškų žalsvą atspalvį.

Jei gydytojas įtaria geležies stokos mažakraujystę arba žmogus nori išsitirti profilaktiškai, atliekami kraujo tyrimai (kraujas imamas iš venos): bendrasis, geležies kiekio ir feritino tyrimas. Jei tyrimai rodo, kad

organizmo geležies atsargos jau senka, verta paskubėti ir imtis gydymo.

Kuo skubiau papildyti geležies atsargas

Gydant geležies stokos mažakraujystę, svarbiausia pašalinti ją sukėlusią priežastį. Geležies stokos anemijai gydyti skiriama geležies preparatų. Jų vartojama gana ilgai – mažiausiai tris mėnesius, nes toks laikas būtinas geležies atsargoms ląstelėse atkurti. Jei negalima pašalinti geležies stokos anemiją sukeliančios priežasties (pavyzdžiui, negrįžtamai sutrikęs geležies pasisavinimas, padidėjęs jos poreikis, fiziologinis kraujavimas), būtinas ir vienintelis gydymas yra ilgalaikis geležies preparatų vartojimas. Geriamieji geležies preparatai turi šalutinių poveikių. Jie gali sukelti pykinimą, spazminius pilvo skausmus, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą. Nepageidaujamas poveikis sumažėja vartojant geležies preparatų po valgio ar jo metu, taip pat pradedant vartoti mažesnėmis dozėmis ir palaipsniui jas didinant.

Mažakraujystės galima išvengti

Geležies atsargas organizme profilaktiškai galima papildyti valgant tų maisto produktų, kuriuose jos yra gausiausiai. Jei to nepakanka, būtina papildomai vartoti geležies preparatų. Organizmas geležį geriausiai pasisavina iš gyvulinės kilmės produktų (iš mėsos 15–20 proc.), o iš augalinės kilmės produktų – tik apie 5 proc. Daugiausiai geležies yra jautienoje arba veršienoje, žuvyse, jūros gėrybėse, kiaušinio trynyje, javų daiguose, avižiniuose dribsniuose, rupioje duonoje, vyšniose, braškėse, obuoliuose, slyvose, raudonuosiuose serbentuose, vynuogėse, bananuose, razinose, džiovintuose abrikosuose, burokėliuose, petražolėse, špinatuose. Geležį kaupia didžioji dilgėlė, juodasis serbentas, paprastoji kiaulpienė Neapsigaukite – pieno produktuose geležies yra mažai. Nepatariama valgant mėsą gerti pieno, nes tai trukdo pasisavinti geležį. Taip pat nereikėtų vartoti daug stiprios kavos, arbatos. Pienas, kava ir arbata net apie 50 proc. sumažina geležies pasisavinimą.

Kraują stiprinantys liaudies medicinos receptai

● Vieną valgomąjį šaukštą dilgėlių žolės nedideliame inde užpilkite stikline kambario temperatūros vandens ir statykite į didesnį indą su vandeniu. Kaitinkite ant silpnos ugnies 15 minučių, tada aušinkite 45 minutes. Nukoškite, įpilkite virinto vandens iki pirmykščio tūrio. Patariama gerti po pusę stiklinės porą kartų per dieną.

● Tokiu pat būdu galite pasigaminti užpilo iš rausvažiedės ežiuolės žiedų. Jo siūloma gerti po ketvirtį stiklinės tris kartus per dieną. Ežiuolė ne tik padeda sustiprinti kraują, ji taip pat pasižymi imunitetą stiprinančiomis savybėmis.

● Kraują efektyviai stiprina mišinys, gautas sumaišius lygiomis dalimis didžiosios dilgėlės lapus, paprastosios kraujažolės žiedus ir kiaulpienės šaknis. Arbatinį šaukštą vaistažolių mišinio užpilkite pusantros stiklinės verdančio vandens, uždenkite, po trijų valandų nukoškite. Patariama gerti dvidešimt minučių prieš valgį tris kartus per dieną.

● Dilgėlių lapų ir čiobrelių žolės antpilas ne tik stimuliuoja kraujo gamybą, bet ir padeda pašalinti iš organizmo skysčių perteklių. Du šaukštus lygiomis dalimis sumaišyto vaistažolių mišinio užpilkite dviem stiklinėmis verdančio vandens. Palaikykite 10 minučių, nukoškite. Gerkite po dvi stiklines kasdien mažiausiai vieną mėnesį.

Verta žinoti

Žemutinė hemoglobino normos riba:

● vaiko iki 2 m. amžiaus – 110 g/ l;

● nuo 2 m. iki 10–11 m. – 115 g/l;

● paauglės – ne mažiau kaip 120 g/l;

● paauglio (ir suaugusio žmogaus) – 130g/l.

Straipsnis parengtas pagal medikų rekomendacijas