Užgavėnių šventei praūžus
Užgavėnių šventės šurmulys sukviečia daugelio bendruomenių žmones pasilinksminti, pabūti kartu, užmiršti žiemos vargus ir smagiai pradėti laukti pavasario ir šv. Velykų.
Birštono savivaldybėje Užgavėnes šventė daugelis organizacijų: vieni surengė didesnius pasirodymus, kiti – kuklesnius, tačiau visi stengėsi išvyti žiemą iš kiemo (nors ji jau senokai pabėgus). Smagu buvo Birštono vaikų lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“, Birštono vienkiemio darželyje-mokykloje, „Bočių“ bendrijos surengtame pasirodyme. Tačiau didžiausia Užgavėnių šventė vyko Birštono vienkiemio bendruomenėje.
Užgavėnių dienos popietę „varyti žiemos“ prie seniūnijos esančioje aikštelėje susirinko ne tik Birštono vienkiemio bendruomenė, bet ir daug žmonių iš kurorto bei aplinkinių kaimų.
Netrūko čia persirengėlių, pasipuošusių įvairiausiomis kaukėmis. Ir dideli, ir maži buvo apsirengę ne tik Užgavėnių tradiciniais personažais, bet ir naujomis, dar nematytomis kaukėmis.
Birštono vienkiemio bendruomenė parengė įdomią Užgavėnių programą. Kadangi šiemet Užgavėnės sutapo ir su Kazimiero vardinėmis, tai į šią šventę gražiai „įsipiešė“ ir Kazys su Kaziene, kurie ir vedė renginį. Visgi Kazienė buvo tikra moteris, kurios vyras neįkalbėjo pirkti leisgyvę kumelę…
Buvo ir rudabarzdis čigonas, ir velnias raguotas, visiems pagalbą teikė daktariukė, gydanti stebuklingais vaistais. Netrūko ir visokių kitokių personažų, kurie gerai jautėsi ir linksminosi su vietos gyventojais.
Tiek vaikai, tiek jų mamos ir tie, kurie „širdyje dar vaikai“, galėjo dalyvauti tradicinėse lenktynėse (du neša trečią), žaisti žaidimus, pašokti ratelį ar kitą smagų šokį. Taip pat buvo smagu klausytis įvairių nuotaikingų dainų ir pasakojimų apie gavėnios laikotarpio papročius, prietarus ir kitokius „varažbitus“.
Lašininis vis gyrėsi savo kumpiais ir dešromis, visus apdalino „kiaulės kūnu“, stengdamasis pelnyti susirinkusiųjų simpatijas. Tačiau dvikovoje su Kanapiniu storuliukas labai greitai užduso ir nevaliojo maišo pakelti. Tada griebėsi virvės traukimo, sudarydami dvi komandas: vieni stojo Lašininio pusėje, kiti – Kanapinio. Tačiau, kaip ir turėjo būti, – nugalėjo Kanapinis. Dabar teks iki Velykų liesiau valgyti, pasninkauti ir linksmybių vengti.
Po smagių ir triukšmingų varžybų, po apšlakstymo vandeniu buvo sudeginta Morė, o tada visi vaišinosi skaniais blynais su uogiene ir šiupiniu su kopūstais ir mėsa. Praūžus smagiai šventei, tikėkimės, kad greitai ateis pavasaris, o su juo ir šv. Velykos.
