Sveikatos ministras pasinėrė į kovą su vėjo malūnais?

Prie keletą savaičių viešai žiniasklaidoje bei LR sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio asmeniniame puslapyje pasirodė informacija, kad jo įsakymu nuo rugsėjo 1 d. į lopšelius-darželius nebus priimami vaikai, neskiepyti profilaktiniais skiepais.

Tai, žinoma, sukėlė nepasitenkinimo bangą, kuri vis auga. Tėvai, besidomintys pasauline žalos nuo skiepų praktika, jau daugelį metų atsisako savo vaikus skiepyti profilaktiniais skiepais. Be dėmesio neliko ir pastarasis ministro įsakymo projektas. Daugelis iki šiol nesupranta, ar ši tema eskaluojama dėl artėjančių rinkimų, ar dėl dar didesnio noro „paremti“ farmacijos pramonę. Tėvai, specialistai ir skiepams nepritariantys medikai šį ministro žingsnį įvertino peticija.

Tenka pažymėti, kad ir vienos, ir kitos pusių įsitikinimai – vienodai įtikinami, tačiau vietomis prasilenkiantys su informacijos stoka, iškeliantys dar daugiau klausimų. Todėl kartais tenka klausimą panagrinėti plačiau.

Kadangi pati vakcina yra itin plačios medicinos dalis, skiepų naudos ir žalos santykį reikėtų vertinti keliais aspektais: psichologiniu, medicininiu, imuniniu, ekonominiu, politiniu ir pan.

Skiepams taip!?

V. Andriukaičio oficialioje interneto svetainėje pasirodęs konkretus pozicijos išsakymas „Skiepai? Taip!“ labai panašus į politinę agitaciją ir politinius rinkimų lozungus, šią Seimo kadenciją dažnai išsprūstančius iš ministro lūpų.

„Civilizuotas pasaulis skiepų nauda neabejoja. Ji – moksliniais tyrimais įrodyta. JAV privalomos skiepų programos – seniai žinomas gėris.

Už privalomą skiepų programą esu ir aš.

Atsiverskite Lietuvos Respublikos Konstituciją. Ten aiškiai įtvirtinta valstybės atsakomybė už žmonių sveikatą. Tačiau dabar turime ne atsakomybę, o betvarkę. Buvo karieso profilaktika – nebėra; buvo vaikučių sveikatos profilaktika – nebėra. Ištisos infekcijos buvo išnykę – sugrįžo! Kodėl?

Todėl, kad sveikatos apsaugoje negalima atleisti vadžių. Vos pradedama gimdyti griovyje ir užkalbėjimais gydyti kokliušą – tuoj liga atsigręžia prieš mus!

Mes privalome būti aktyvūs. Jei tėvai pučia vaikams prieš veidą cigarečių dūmus – ar aš, sveikatos apsaugos ministras, bendrapilietis, turėčiau atsitraukti: atleiskite, viskas gerai, gal jums pridegti?

Klausiu jūsų, atsakingi yra išmanantys ar išmaniai mitus kuriantys?

Mano galva, Valstybė privalo gimusį vaikutį saugoti nuo visų jam žalingų veiksnių. Ir aš padarysiu visą, kas mano galioje, kad būtų apsaugota kiekvieno vaikučio sveikata.“

Ganėtinai keistai iš karto atrodo toks karštas nuomonės išreiškimas,kuris, beje, pasirodė kartu su informacija apie įsakymą, nuo šio rugsėjo apribosiantį tėvų teisę rinktis. Kyla klausimas, kodėl esant dideliam būriui tėvų, ginančių savo vaikus nuo skiepų, toks įsakymas išdygo be jokių svarstymų? Viešai kaip įsakymas pristatytas popierius – tėra viso labo projektas. Tačiau, dar net jo nepatvirtinus, jis buvo išaukštintas kaip įstatymas, visus sulyginantis prieš Valstybę. Ganėtinai karštai, be konkrečių priežasčių, televizijos eteryje kalbantis ministras atrodė mažų mažiausiai – užkerėtas. Jo karšto įsitraukimo į kovą su vaikus skiepyti atsisakančiais tėvais įvertinimas visuomenėje – tikrai nenuskambėjo kaip patiklūs aplodismentai oratoriui.

Konstitucija

Žinoma, visus tėvus labiausiai išgąsdino tai, kad skiepyti vaikus jie privalės – įstatymų vedami. Juolab V. Andriukaitis aiškiai pabrėžė, kad tai numato ir LR konstitucija. O pakeisti konstituciją nėra lengva – tai parodė R. Pakso bandymas dar sykį siekti tapti prezidentu. Tik ministras šiek tiek neatidžiai skaitė Konstituciją…

LR konstitucijos 53 straipsnyje ši dalis išdėstyta taip: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus“. Profilaktiniais skiepais skiepijami – griežtai tik sveiki vaikai, nes kitu atveju skiepai tiesiog nebūna veiksmingi. Taigi LR konstitucijoje nurodoma, kad valstybė atsakinga tik už sergančių asmenų sveikatą. Beje, kita šio straipsnio dalis „Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką“ greitai gali būti nereikalinga, nes dauguma Lietuvos gyventojų ir taip jau yra įsitikinę, kad sirgti – prabanga.

Profilaktika yra skirta ligų prevencijai, taigi šio LR konstitucijos straipsnio tolesnį teiginį – „Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių“ – galima interpretuoti kiekvienam patogia linkme. Gali būti, kad ministras LR konstituciją priėmė kaip privalomam skiepijimui tinkamų valstybės pamatinių įstatymų visumą. Deja, lygiai taip pat LR konstituciją gali sau pritaikyti ir tėvai.

LR konstitucijos 38 straipsnyje numatyta, kad „Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.“ Tėvai profilaktinių skiepų atsisako ne dėl abejotinų įsitikinimų, o dėl skiepų kokybės, kuri jau visame pasaulyje yra ne tik eskaluojama, bet ir patvirtinama. Daugeliui žinoma ir istorija su vaistų kompanija „Bayer“, kai JAV pripažinti nekokybiškais vaistai buvo parduoti kitoms šalims.

Informacija

Daugeliui žinant apie numatomas farmacininkų dovanas, „bonusus“, priedus gydytojams, kurie kartais vertinami ganėtinai nemažomis sumomis, iš karto kyla klausimas, ar tai nėra tik reklaminė vaistų akcija. Deja, Lietuvoje ir pačiuose Prienuose jau pasitaikę atvejų, kai žmogus vartoja vaistus visai ne nuo tos ligos, kuria serga, arba jo vartojami vaistai yra žymiai brangesni už tą pačią galią turinčius, tačiau ne tokia skambia pakuote pasipuošusius vaistus. Žmonių pasitikėjimas vaistais smukęs ir dar labiau smunka. Kai kurių gydytojų bandymas dar labiau įkalbėti žmones vartoti įvairius vaistus, sukelia priešingą reakciją. Asmenys, nesulaukę teigiamų sveikatos pokyčių arba jau neišgalintys susimokėti už gydymą „geresniais“ vaistais, verčiau renkasi liaudies mediciną. Dažnam pagalbos sulaukusiam tokia medicina tampa žymiai geresnė ir mielesnė už baltais chalatais vilkinčių mokslus baigusių medicinos ekspertų gydymą. Žinoma, pagijęs žmogus apie tai praneša plačiau. Gali būti, kad dabartiniai ministro ir jam pritariančių medicinos darbuotojų teiginiai ir planai – tai kova su plintančia ne ligų, bet nepasitikėjimo jais epidemija.

Nepasitikėjimas medikamentų reikalingumu, pacientus priverčia labiau domėtis vaistais, kuriuos vartoja. Medikai dažniausiai paaiškina tik galimas lengvas kontraindikacijos – laikinus sveikatos sutrikimus ir nuo kokios ligos jie skirti. Lengviausiai informacijos apie vaistą galima rasti informaciniame vaisto pakuotės lapelyje. Ilgą laiką tylėję lietuviai, staiga pastebėjo, kad skiepų informacinių lapelių jie išvis niekada nėra matę. O pamatę ir perskaitę – smalsumą patenkino, tačiau ne teigiama linkme. Paaiškėjo, kokių cheminių junginių yra vakcinose ir kokios tos tikros indikacijos.

Skiepuose esantys cheminiai junginiai – žymiai sudėtingesni už aspirino ar paracetamolio. Kontraindikacijos – taip pat. Jeigu išgėrę tabletę vaistų, gali pajusti mieguistumą, galvos skausmą ar virškinimo sutrikimus, po skiepų gali sulaukti aukštos temperatūros, dusimo arba paralyžiaus. Bent jau taip nurodoma net oficialiuose vakcinų informaciniuose lapeliuose.

Keisčiausia, kad vakcinų vaikams informaciniuose lapeliuose nurodytas ir dar vienas laikinas sveikatos sutrikimas. Miego apnėja arba tiesiog apnėja. Tai – kvėpavimo sustojimas, pasireiškiantis miego metu ir trunkantis ne mažiau 10 sekundžių. Kvėpavimo pauzės kartais gali tęstis ir ilgiau nei minutę bei kartotis keliasdešimt kartų per valandą. Paprastai kvėpavimas vėl tampa normalus, nors dažniausiai jį lydi garsus knarkimas bei nubudimas. Pasak specialistų, kvėpavimas kartais ir neatsistato. Daug tėvų tai sieja su dar oficialiai medicinos specialistų niekaip negalimu paaiškinti staigios kūdikių mirties sindromu, kai sveikas vaikas užmiega ir nebepabunda.

Beveik kiekvienos vakcinos kontraindikacija yra ir anafilaksija, arba anafilaksinis šokas. Tai – sunki sisteminė alerginė reakcija. Dažniausiai ji apibūdinama kaip sunki bendrinė alerginė reakcija, kurios metu sutrinka kvėpavimas (dėl gerklų pabrinkimo ar astmos) ar (ir) išsivysto žemas kraujo spaudimas. Yra daug kitų požymių, kurie priklauso nuo anafilaksijos sunkumo. Anafilaksinės reakcijos dažniausiai pasireiškia vaikams ir jauniems žmonėms. Kaip ir visų alerginių ligų, anafilaksijos atvejų daugėja. Anafilaksinė reakcija yra labai sunki, negydant – mirtina būklė. Pastaruoju metu vis dažnesnė anafilaksijos priežastis yra ne maisto produktai (ypač riešutai), bet reakcija į lateksą. Beje, nemažai vakcinų savo sudėtyje turi latekso junginio, kurį pakeisti kita medžiaga skuba ne visi gamintojai.

(Tęsinys kitame numeryje)

Mantvydas Prekevičius