Į birštoniečių klausimus atsako Birštono savivaldybės administracijos direktorius

Redakcijoje susikaupė nemažai skaitytojų klausimų, į kuriuos paprašiau atsakyti Birštono savivaldybės administracijos direktorių Valentiną Vincą Revucką.

 

 

 

Kodėl neprivatizuojami apleisti savivaldybės pastatai ir patalpos? Vyksta tik trijų objektų iš devynių nesėkmingas privatizavimas, o tuo tarpu mieste stovi daugybė apleistų pastatų, pvz., senasis restoranas, kino teatras, sandėlis N. Silvanavičiaus g. Nr. 1. Biudžetas kiauras, o pastatai darko miesto vaizdą.

Savivaldybė stengiasi vienokiu ar kitokiu būdu pastatus rekonstruoti ar privatizuoti. Senojo restorano nuoma buvo paskelbta ir su nuomininku sudaryta sutartis dėl jo atnaujinimo ir pramogų bei apgyvendinimo patalpų įrengimo. Tačiau nuomininkui laiku nepradėjus darbų, sutartis buvo nutraukta. Šiuo metu vėl paskelbtas konkursas.

Dėl buvusio kino teatro dar praeitais metais buvo sudaryta nuomos sutartis 99 metams. Čia įsikurs viešbutis, restoranas ir kino teatras. Per 18 mėnesių nuomininkas turi pateikti derinti techninį projektą.

Sandėlį N. Silvanavičiaus g. Nr. 1 išsinuomojo irgi tas pats nuomininkas kaip ir kino teatrą. Čia bus svečių namai ir restoranas.

Daugelis jau pastebėjo, kad prasidėjo judėjimas prie didžiųjų gydyklų, kurios buvo pradėtos dar sovietiniais laikais ir ilgus metus stovėjo be konkretaus šeimininko. Dabar šioje vietoje projektuojamas viešbutis su SPA ir individualiais kotedžais.

Labai džiugu priminti, kad jau baigiamas rekonstruoti išnuomotas buvęs senosios poliklinikos pastatas – jis tapo gražiais svečių namais „Birštono banginukas“. Čia bus teikiamos apgyvendinimo paslaugos.

Labai geras pavyzdys, kai patys birštoniečiai įsijungia į privatizavimo procesus. Štai jaunas verslininkas išsinuomojo „Tulpės“ sanatorijos sandėlį ir jau įrenginėja svečių namus.

Muziejaus g. Nr. 5 ir Basanavičiaus g. Nr. 1 (buvęs knygynas) pirkėjų nesudomino, todėl Taryboje bus svarstomas klausimas dėl tolesnio jų likimo.

 

Kodėl Tyliosios g. Nr.5 stovinčiam pastatui suformuotas 31 aro žemės sklypas, išplėštas iš miesto parko teritorijos, o pastatas apleistas ir nenaudojamas?

Iki šiol šis pastatas nebuvo parduodamas ar privatizuojamas dėl to, kad tik pernai iš jo buvo iškeltos šeimos, kurios naudojosi čia buvusiu socialiniu būstu. Dabar jau pradėti tvarkyti privatizavimo dokumentai. Čia buvusi vadinamoji Žalioji mokykla (Tylioji g. Nr. 5) dabar yra vertinama, nustatinėjama jos vertė ir bus teikiama privatizavimo fondui. Didesnis sklypas suformuotas dėl to, kad objektas būtų patrauklesnis. Kviečiame norinčiuosius dalyvauti privatizavimo ar nuomos procese.

 

Koks likimas laukia slidinėjimo kalno? Važiuojame į Lenkiją slidinėti, kur žmonės sugeba dirbti lanksčiau…

Slidinėjimo kalnas buvo valstybinio miško teritorija, todėl ne visus darbus galėjome daryti. Dabar, kai jau pakoreguota valstybinių miškų schema, ši teritorija išbraukta iš valstybinių miškų teritorijos. Slidinėjimo kalną numatoma paaukštinti, įrengti papildomus keltuvus ir ieškoti operatoriaus (kitaip sakant, išnuomoti).

 

Koks tiltas – pėsčiųjų ar automobilių – planuojamas statyti per Nemuną? Kurioje vietoje ir kada bus pradėti ir užbaigti darbai?

Bendrajame plane yra Savivaldybės tarybos patvirtinta tilto statybos vieta. Kelias į kitą pusę Nemuno eitų tarp II ir III tvenkinių Žvėrinčiaus miško link ir per Nemuną. Apie automobilių ir pėsčiųjų tilto statybą kalbėti dar anksti, nes dar tik stengiamasi rasti lėšų techniniam projektui.

 

Girdėjome, kad planuojamas gondolų (lynų) kelias per Nemuną. Egzotiška… Ir kaip juo bus galima persikelti su dviračiu?

Dėl gondolų įrengimo jau pasirašyta sutartis su paslaugos teikėju dėl detalaus lynų kelio plano parengimo, vedamos derybos dėl techninio projekto ir su saugomų teritorijų tarnyba. Taigi rengiamas detalusis planas ir bus skelbiamas konkursas techniniam projektui.

Lynų kelias išspręstų didžiausią susisiekimo problemą tarp abiejų Nemuno krantų šaltuoju metų laiku ir ledonešio laikotarpiu. Be to, kurortas būtų patrauklesnis ir turistams, atsigautų kita Birštono pusė anapus Nemuno.

Savivaldybė yra numačiusi vieną iš techninio projekto sprendinių – galimybę kelti žmones su dviračiais dviem keturvietėmis gondolomis.

Planuojama, kad pats lynų kelias turėtų būti įrengtas atsiradus tinkamam finansavimui. Strateginiame plane numatytas terminas –2020 m. Bet gali būti ir anksčiau.

 

Kodėl nėra paprastos, o dar geriau – požeminės pėsčiųjų perėjos judrioje magistralės dalyje iš Birštono vienkiemio į Birštono miestą?

Prašymas įrengti perėją iš Birštono vienkiemio į Birštono miestą jau ne vieną kartą yra teiktas Susisiekimo ministerijai. Matyt, dėl lėšų stygiaus pritarimo nesulaukiame. Savivaldybė savo iniciatyva yra parengusi kelio apšvietimo projektą ties šia vieta ir jau perdavė jį Susisiekimo ministerijai su prašymu įrengti apšvietimą. Įgyvendinus šį projektą, taptų saugiau pereiti kelią, nes daug vaikų kasdien keliauja į mokyklą. Savivaldybė neturi teisės dėti lėšų į objektus, kurie nėra jos. Ji gali tik belstis į Susisiekimo ministerijos duris ir valdininkų širdis.

(Daugiau klausimų ir atsakymų kitame numeryje.)

Stasė Asipavičienė

 

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close