Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos paminėjimas Šilavote…ir Prienuose

 Rugpjūčio 23-ąją visa Lietuva minėjo Juodojo kaspino dieną ir 23-ąsias Baltijos kelio metines. Ši diena buvo paminėta ir Prienų rajono savivaldybėje. Į renginį „Kai stovėjom rankom susikibę“ Šilavoto laisvalaikio salėje susirinko nemažas būrys bendruomenės narių. Ypač džiugina, kad į šios dienos paminėjimo šventę buvo įtraukti jaunosios kartos atstovai. Jiems tai buvo įsimintina gyvosios istorijos pamoka.

Renginio dalyvius pasveikino jauna atlikėja iš Prienų meno mokyklos Ugnė Alaburdaitė. Ji griežė smuiku muzikinį kūrinį. Renginys organizuotas Šilavoto laisvalaikio salės ir seniūnijos bendromis pastangomis. Kuo Lietuvai svarbi 1939 m. rugpjūčio 23-oji, o nuo 2005-ųjų ir Baltijos kelio diena, kalbėjo renginį vedusi Laisvalaikio salės vadovė Saulė Blėdienė. Nekartojant istorinės šių dviejų datų reikšmės, kurią viduriniosios ir vyresniosios kartos atstovai gerai žino, galima tik akcentuoti, kad 1989 m., minint Ribentropo-Molotovo pakto metines, daugiau nei 2 milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų, išreikšdami Baltijos šalių solidarumą ir norą būti laisvais žmonėmis, susikibo rankomis, sudarydami gyvą grandinę per tris Baltijos valstybes – nuo Vilniaus iki Talino. Ši gyva grandinė buvo pavadinta Baltijos keliu. Nors niekas iš renginio dalyvių dėl įvairių aplinkybių nedalyvavo Baltijos kelio akcijoje, dauguma jų neliko abejingi, pasakojo, kad akciją atidžiai stebėjo televizijos ekrane, jaudinosi ir graudinosi, o istorinius vaizdus vėl galėjo pamatyti tądien parodytame dokumentiniame filme. Po filmo demonstracijos vėl skambėjo dainos ir muzika. Solo bei duetu muzikinius kūrinėlius atliko Ugnė Alaburdaitė ir Greta Kazlauskaitė. Mažieji seniūnijos gyventojai aktyviai įsijungė į „Baltijos kelio“ piešimo akciją.

Anot renginio vedėjos, tai, kas buvo, įvyko, išliks mūsų širdyse dabar ir visados. Galima tik pridurti, kad istoriniai vaizdai, emocijos liks ir vaikų širdyse, suaugusiems padedant, formuos jų mąstymą, tautinio tapatumo suvokimą. Nuo to, kokios vertybės bus skiepijamos, priklausys mūsų istorijos tąsa ir jų ateitis.

Kažkada Laisvalaikio salės vadovei S. Blėdienei kilo mintis, organizuojant renginius, savam krašte paieškoti deimančiukų tiems renginiams papuošti, juk, anot šiai idėjai pritarusios seniūnės A. Kazlauskienės, gėda, kai savus pastebime tik tada, kai juos atranda kiti. Vieną iš deimančiukų ne atrado, o pasiūlė parodyti kitiems seniūnės sūnus Redas, žavėdamasis savo pusseserės Agnės Alaburdaitės tapyba. Tai – pirmoji Prienų meno mokyklos Dailės išplėstinio ugdymo klasės mokinės, kelių rajoninių parodų ir respublikinių bei tarptautinių konkursų dalyvės autorinių darbų paroda, papuošusi ir sušildžiusi Baltijos kelio dienos paminėjimo renginį. Autorė papasakojo apie kiekvieno iš darbų istoriją, noriai atsakinėjo į žmonių klausimus.

Skambant Ugnės, Gretos ir Agnės atliekamai dainai „Mano kraštas“ renginio dalyviai simboliškai susikibo rankomis, sudarydami gyvąją grandinę. Baltijos kelio dienos minėjimui baigiantis Laisvalaikio salės vadovė A. Blėdienė ir seniūnė A. Kazlauskienė padėkojo visiems dalyvavusiems renginyje bei piešimo akcijoje. Atminimo dovanomis ir suvenyrais buvo apdovanotos dainų ir muzikos atlikėjos, tapybos darbų parodos autorė A. Alaburdaitė. Bendruomenės nariai, kurie jau matė A. Alaburdaitės parodą ir kurie ją dar tik aplankys, seniūnės buvo kviečiami pasirašyti autorei dovanotoje atsiliepimų knygoje.

 

 

Kukliai, bet prasmingai Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena buvo paminėta Prienuose. Į renginį, kurį organizavo Prienų kultūros ir laisvalaikio centras, susirinko vos saujelė inteligentijos, kurią gali pamatyti bene kiekviename kultūriniame renginyje. Atėjusieji nesigailėjo, nes tokiam renginiui, anot jų, nereikia pompastikos. Tai, kad nustojame švęsti valstybines šventes ir jos tampa dažnam nebereikalingos, priklauso nuo žmogaus moralinių ir dvasinių vertybių, o ne nuo organizatorių.

 

Susirinkusiuosius į Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos paminėjimą eilėmis ir muzika pasveikino Prienų meno mokyklos mokytoja Daiva Radzevičienė su dukra Vytaute, smuikininkė Indrė Kandrotaitė, renginio vedėja Reda Lišauskaitė.

 

Kalbėdamas Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius apgailestavo, kad istorines datas pažyminčių bendruomenės narių gretos mažėja, tačiau pasidžiaugė tais, kurie nepamiršta istorijos, turi savo vertybes ir jas puoselėja. „Kiek mūsų bebūtų, dvasinės naudos turime siekti“, – pabrėžė administracijos direktorius, padėkojęs visiems atėjusiems bei organizatoriams.

 

Tylos minute buvo pagerbtas stalinizmo ir nacizmo aukų atminimas. Skambant smuiko melodijai nuneštos gėlės ant Laisvės aukuro.

 

Vieniems ši istorija – atmintyje gyvi įvykiai, kitiems perduotas iš lūpų į lūpas pasakojimas, tačiau tikslas yra vienas – išsaugoti atmintyje tai, ko siekta, dėl ko kovota ir stovėta Baltijos kelyje. Anot filosofo Leonido Donskio, kurį citavo renginio vedėja, ateities didžiosios dilemos suksis ne tiek apie galią ir skurdą, kiek apie žmogaus jautrumo, atminties ir socialumo likimą – arba tiesiog apie mūsų išlikimą žmonėmis. Tam ir bus skirti didžiausi išmėginimai.

 

Susimąstyti apie tai privertė organizatorių parodytas dokumentinis filmas „Sovietų pasaka“. Tai latvių režisieriaus Edvino Snorės sukurtas žiaurokas dokumentinis filmas, istorijos nežinantiems atveriantis akis, pasakojantis apie kraupias milijonų žmonių kančias bei dviejų baisiausių XX a. Europos totalitarinių režimų bendradarbiavimo istoriją. Istoriją, kurią dar kartą reikėtų perskaityti ir įsiminti. Žurnalas „The Economist“ rašė, kad „Sovietų pasaka“ kol kas yra vienas galingiausių priešnuodžių istorijos iškraipymui. „Filmas intriguojantis, drąsus ir bekompromisis“, – rašoma žurnale. Jis pradedamas nuo pasakojimo, kad 1933 m. buvo nužudyti 7 mln. ukrainiečių, filmas nėra sovietų vykdytų žiaurumų katalogas. Pagrindinis jo tikslas – parodyti filosofines, politines ir organizacines nacių ir sovietų sistemų sąsajas.

 

 

Roma Sinkevičiūtė

 

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close