Šventėje netrūko linksmybių ir juoko
Sekmadienio popietę Prienų kultūros ir laisvalaikio centre vyko tradicinė rajono folkloro šventė „Oi būdavo, būdavo“. Joje dalyvavo folkloro kolektyvai, muzikantai bei pasakoriai iš viso Prienų rajono.
Šventei rimties įnešė tuo pačiu metu vykusi atranka į šių metų Dainų šventę „Čia – mano namai“. Tik prieš porą savaičių paaiškėjo, kurie liaudies šokių kolektyvai atstovaus Prienams šioje šventėje, o šį sekmadienį buvo atrinkti ir folkloro kolektyvai, kurie prisijungs prie šokėjų. Tiesa, kurie folkloro kolektyvai keliaus – dar neaišku, komisija pasiliko šiek tiek laiko, kad galėtų tiksliau apsvarstyti kandidatus.
Visi susirinkę dalyviai ir žiūrovai renginio metu mokėsi lietuvių liaudies tradicijų, dainų, žaidimų ir pamokymų. Kiekvienas kolektyvas pristatė vis kitą lietuvių kultūros dalį, o pasakoriai pasakojo vis kitokias gyvenimiškas istorijas.
Šių metų šventę „Oi būdavo, būdavo“ pradėjo Skriaudžių ansamblis „Kanklės“. Ansambliečiai ne tik dainavo, bet ir padovanojo žiūrovams nuostabų kanklių muzikos skambesį. Juos pakeitė mažoji „Kanklių“ pamaina – skriaudiškiai „Kankliukai“. Vaikai dainavo ir pasakojo lietuvių liaudies pamokymus. Pademonstravo ir šokius. Pasakorė Genutė Davidavičienė iš Naujosios Ūtos susirinkusiesiems pasekė pasaką apie raganą, o Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centras „Dūmė“ apdainavo ir papasakojo apie bites, kokios šios esančios geros draugės. Pasakorius iš Naujosios Ūtos Vytautas Davidavičius visus susirinkusius prajuokino savo sakme „Laumės burtas“.
Prienų kultūros ir laisvalaikio centro folkloro kolektyvas „Gija“ žiūrovams papasakojo apie lietuvių liaudies audimo subtilybes, kaip lietuvaitės ausdavo ir kokias dainas dainuodavo. Prienų kultūros ir laisvalaikio centro Šilavoto laisvalaikio salės folkloro kolektyvas „Akacija“ apdainavo neramios širdies sielvartą ir kaip dainomis jį išgydyti. Svečiai iš Pakuonio – Pakuonio laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Obelėlė“ visus supažindino su lietuvių liaudies mergvakariu. Jaunimui, dabar matančiam tik linksmas šėliones, šis liaudiškas mergvakaris pasirodė liūdnas ir graudus. Tačiau visus žiūrovus tuoj pat pralinksmino armonikierius Adolfas Tamošiūnas iš Išlaužo laisvalaikio salės. Visa salė klausydama jos melodijų tiesiog įsišėlo – ir trypė, ir plojo.
Jiezno kultūros centro folkloro ansamblio „Jieznelė“ mažiausieji papasakojo apie vyturį – anksčiausiai pakylantį paukštį, o Ašmintos laisvalaikio salės kolektyvas – apie pačią aušrą ir Saulelę, kuri senais laikais buvo taip mylėta ir gerbta. Janina Armanavičienė iš Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centro paporino istoriją apie seną berną. O ant scenos grįžusi „Jieznelė“ su vyresniaisiais nariais pasakojo apie Jurgines ir gausius tos šventės valgius. Čia pat ritosi ir jau artėjančių Velykų margučiai. Šventišką nuotaiką vėl pertraukė pokštai ir juokai. Stakliškių pasakorė Vida Beliukevičienė suraitė istoriją apie „Mariukos veseilią“, o vėliau visus džiugino būgno dūžiais bei dar prisijungusių stakliškiečių kolektyvo „Stakliškės“ instrumentų garsais ir dainomis.
Šventę iškilmingai užbaigė Birštono kultūros centro folkloro ansamblis „Raskila“ bei Prienų rajono savivaldybės Kultūros, sporto ir jaunimo skyriaus vedėjo Rimanto Šiugždinio ir Prienų kultūros ir laisvalaikio centro direktoriaus Džordano Jogimanto Aksenavičiaus padėkos dalyviams.
Smagu buvo matyti gausiai susirinkusius žiūrovus, nors, kaip visada, didesnę jų dalį sudarė patys dalyviai. Tačiau džiugino daugybė kolektyvuose dalyvaujančių vaikų. Džiugino ir tai, kad dauguma vaikų džiaugėsi švente ir linksminosi kartu.
Mantvydas Prekevičius