Vyko gelbėjimo pratybos
Trečiadienį, darbo dienai jau artėjant prie pabaigos, prie tvenkinio esančio Stadiono mikrorajone, skubėjo gelbėtojai iš Prienų bei Birštono. Čia jiems teko gelbėti įlūžusį ir skęstantį žmogų. Laimei, šįkart čia vyko tik mokymai.
Staiga, žiemai tik įpusėjus, pasitraukė šalčiai, ir Lietuvoje pradėjo vyrauti teigiama temperatūra. Per šalčius vandens telkinius sukaustęs ledas pradėjo tirpti ir plonėti, daug kur ant upių, tvenkinių matosi vandens properšos. Žmonės, ypač poledinės žūklės mėgėjai, nekreipia į tai dėmesio ir vis tiek lipa ant ledo. Šiemet jau gauta nemažai pranešimų apie įlūžusius asmenis. Dažnai tokie atvejai būna ir mirtini.
Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) organizuotos gelbėjimo pratybos – tai ne tik parodomoji programa visuomenei, bet ir patirtis patiems gelbėtojams. Gelbėtojai per šias pratybas ne tik žiūri, kaip reikia gelbėti įlūžusius žmones, bet ir patys tai išbando.
Pasak Prienų PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio (VPPP) inspektorės Linos Damukaitienės, labai didelis skirtumas tarp žinojimo, kaip reikia gelbėti žmogų, ir paties gelbėjimo. Eketėje, šaltame vandenyje skęstančiojo gelbėjimas, gelbėjimo lyno pririšimas reikalauja ne tik žinių, išmanymo, bet ir jėgų.
Pratybų metu šįkart pasitaikė ganėtinai šiltas oras, todėl kai kurie gelbėtojai pratybose dirbo plikomis rankomis – žmonių gyvybes gelbėjantys prieniečiai be baimės aplink „skęstantįjį“ šaltame vandenyje lyną vyniojo nuogomis rankomis.
Gelbėtojams bei smalsuoliams buvo parodyta, kaip iškirstoje eketėje – „įlūžimo vietoje“ – gelbėtojams tenka gelbėti skęstančiuosius. Vienam iš gelbėtojų teko kelis kartus nerti į eketę, kol kiti gelbėtojai išbandė savo žinias ir jėgas. Vėliau, buvo pademonstruota, kaip reikia gelbėtis, jeigu pagalba dar toli. Nors, pasak ekspertų, žmogus gyvybingas šaltame vandenyje gali išlikti gana ilgai, tai priklauso ir nuo kūno sandaros, ir veiksmų vandenyje. Į ledinį vandenį įkritęs žmogus sušąla tikrai greitai. Kol jis dar nesušalęs ir gali judinti galūnes, privalo visomis turimomis jėgomis stengtis išlipti iš eketės.
Vienas iš būdų – visada su savimi turėti patogius rankoje laikyti smaigus, panašius į ylas arba plonus atsuktuvus, surištus tarpusavyje virvele. Įkritus į vandenį, smaigus išsitraukti ir stengtis, bedant juos į ledą, „kopti“ iš eketės. Pavykus išlipti iš eketės, toliau gulomis ir badant smaigais „keliauti“ kuo toliau nuo eketės. Nors gelbėtojas tai įvykdė labai lengvai, akivaizdu, kad eiliniam žmogui išlipimas iš eketės pareikalautų tikrai nemažai jėgų, todėl įlūžus reikia labai taupyti laiką.
Antrasis būdas – lėtai prisiartinus prie eketės krašto, stengtis ant ledo uždėti ne tik rankas, bet užkelti ir kojas, kiek įmanoma platesniu atstumu uždengiant kuo didesnį ledo plotą – tada sumažėja kūno spaudimas į ledą. Pavykus užkelti bent vieną koją – bandyti ant šono ristis ledu. Galutinai išlipus iš eketės, ant šono ristis kuo toliau – iki tvirtesnio ledo arba į krantą.
Akivaizdu, kad svarbiausias dalykas – nepulti į paniką ir išlaikyti dvasinę ramybę. Skubūs ir betiksliai vandens taškymai ar ledo trankymai gali tapti dideliu priešu.
Gaila, tačiau visuomenės susidomėjimo pratybos nesulaukė, nors informacija apie jas buvo plačiai paviešinta. Pasižiūrėti, kaip reikia gelbėti skęstantįjį arba gelbėtis pačiam, atėjo tik šalia esančio Prienų bendruomenės vaikų dienos centro vaikai su darbuotojomis, pora smalsuolių, Prienų seniūnas Algis Matulevičius bei Prienų rajono savivaldybės Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vedėjas Henrikas Vepštas. Su įjungtais švyturėliais sulėkę PGT automobiliai patraukė pravažiuojančių automobilių bei vaikų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ auklėtojų dėmesį, tačiau, pastebėjus, kad čia – tik mokymai, atsitiktiniai smalsuoliai prapuolė.
Tenka pripažinti, kad visuomenėje vis dar „atsarga gėdą daro“.
Mantvydas Prekevičius
