Valstybės atkūrimo dieną atsigręžta į valstybingumo istoriją (GALERIJA)
Sekmadienį, vasario 16 d., Prienuose, kaip ir visame pasaulyje lietuviai paminėjo 96-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Vasario 16-oji – tai šventė, kuri šiek tiek daugiau kaip prieš 20 metų tapo ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo simboliu.
Bažnyčia jau nebėra patriotiškumo židinys?
Vasario 16-osios šventei skirti renginiai prasidėjo Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčioje šv. Mišiomis. Deja, jos sudomino ne visus. Nors šventišką dieną besimeldžiantiesiems giedojo ir Prienų kultūros ir laisvalaikio centro mišrus choras “Šilas”, ir nuolatinis parapijos choras, prieniečiai į pamaldas susirinko negausiai. Galima tik spėlioti, ar 12.30 val. vykusios šv. Mišios, skirtos Valstybės atkūrimo dienai paminėti, buvo nepatogios ar nepatrauklios, tačiau į jas susirinko netgi mažiau prieniečių nei į sekmadienines Mišias. Dauguma susirinkusiųjų – nuolatiniai bažnyčios lankytojai. Negana to, per pamokslą linkėta, rodos, tikrai reikalingo vieningumo, tačiau jis suprantamas kitaip. Prienų rajono savivaldybės valdžia, politikai, mūsų kraštui atstovaujantys Seimo nariai Valstybės atkūrimo dienai skirtose šv. Mišiose vieningai nepasirodė. Iškilmingo pamokslo paklausyti ir pasimelsti atėjo tik Tarybos nariai Rita Keturakienė ir Juozas Krikštolaitis. Daugelis parapijiečių po pamaldų patraukė į Laisvės aikštę.
Vėliavos pakėlimas
Į šv. Mišias nėję arba jau ankstesnėse pamaldose pabuvoję prieniečiai rinkosi į Laisvės aikštę, kur 13.30 val. turėjo būti pakelta Lietuvos vėliava. Norint sulaukti visų besirenkančių žmonių bei iš pamaldų atskubančių parapijiečių, pakėlimas keletą minučių vėlavo, tačiau vėliava lėtai ir iškilmingai, „Šilo“ choristėms giedant Lietuvos himną, pakilo. Į aikštę susirinko skirtingo amžiaus ir skirtingų profesijų žmonės. Tai tik įrodymas, kad patriotiškumas nepriklauso nei nuo amžiaus, nei nuo materialinio turto, nei nuo požiūrio į gyvenimą. Čia pat stovėjo ir jaunimas, ir sportininkai, ir šauliai. Vėliavos pagerbti atėjo ir prieniečiai, nominuoti Prienų miesto Garbės piliečio vardui bei Prienų rajono savivaldybės apdovanojimams „Dėkingumas“. Susirinkusiuosius pasveikino Savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius. Nepamiršti ir kovotojai už Lietuvos laisvę. Prienų KLC mišraus choro ir folkloro ansamblio „Gija“ lūpose skambant „Lietuva brangi“, prie Laisvės aukuro buvo padėtos gėlės bei uždegtos žvakelės.
Parodos atidarymas
Jau kelis kartus gausesnis nei pamaldose susirinkusiųjų būrys patraukė į Prienų kultūros ir laisvalaikio centrą. Čia prasidėjo tradicinė Prienų krašto meno kūrėjų darbų paroda, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Susirinkusius prieniečius, menininkus, svečius sveikino mero patarėjas Raimundas Markūnas. Kultūros ir laisvalaikio centro direktorius Džordanas Jogimantas Aksenavičius ne tik padėkojo susirinkusiesiems, bet ir dedikuotomis padėkomis apdovanojo visus, kurie prisidėjo prie šios parodos. Menininkai sustojo ir bendrai nuotraukai šia iškilminga proga. Tuo metu lavina susirinkusiųjų pajudėjo į didžiąją salę, kur prasidėjo iškilminga Prienų miesto Garbės piliečio vardo suteikimo ir Prienų rajono savivaldybės apdovanojimų „Dėkingumas“ įteikimo šventė.
Garbės pilietis – partizanas
Šiais metais buvo atsižvelgta ir į valstybingumo istoriją. Parodytas trumpas filmas apie Lietuvos valstybės didingą istoriją, scenoje suskambo Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos mokinių choro atliekamas Lietuvos himnas. Po to filmuotoje medžiagoje buvo pristatytas įžymaus pokario Lietuvos kovotojo už laisvę Juozo Lukšos-Daumanto brolis Antanas Lukša, kuriam šiemet Prienų rajono savivaldybės Tarybos sprendimu suteiktas Prienų miesto Garbės piliečio vardas.
A. Lukša – buvęs Lietuvos partizanas, dimisijos kapitonas, ilgametis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas, apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos Nepriklausomybės (už veiklą atkuriant valstybę) medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos Respublikos Seimo medaliu už istorinės atminties saugojimą ir tautos vertybių puoselėjimą, Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos I-ojo laipsnio žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“, Kauno miesto I-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu, Kauno rajono savivaldybės mero žymeniu už rezistencijos paveldo saugojimą ir sklaidą, už rūpinimąsi tremtį išgyvenusių žmonių gerove. Praėjusiais metais jam suteiktas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Garbės pirmininko titulas.
A. Lukša yra buvęs tardytas, kankintas, pats valgęs ir tarybinio lagerio duonos, organizavęs pabėgimą iš jo. Po Nepriklausomybės atkūrimo grįžo į Lietuvą ir stengėsi pagerbti partizanų atminimą, jų istoriją pažymėti paminklais. Iki šiol rūpinasi tremtinių spaudos leidyba.
Garbės piliečio regalijas įteikė meras V. Bujanauskas. Šių metų Garbės pilietį sveikino ir tremtiniai, ir partizanai, ir kariuomenės atstovai, pažįstami, veiveriškiai. Jo pasveikinti atvyko ir sūnėnas. Jo prašymu buvo prisiminta visa partizanų Lukšų šeima, visi Lietuvos partizanai pagerbti tylos minute.
Prienų miesto Garbės piliečio vardas jau suteiktas rašytojui Vytautui Bubniui, kunigui jubiliatui monsinjorui Juozapui Užupiui, klebonui Kazimierui Skučui ir tautos poetui Justinui Marcinkevičiui. Just Marcinkevičiaus bei ką tik Anapilin palydėtos poeto žmonos Genovaitės atminimas taip pat buvo pagerbtas tylos minute.
„Dėkingumo“ apdovanojimai
Prienų rajono savivaldybės apdovanojimai „Dėkingumas“ įsteigti 2007 m. ir kasmet skiriami Prienų krašto žmonėms už uolų ir sąžiningą darbą, už svarų indėlį kuriant rajono gyventojų kultūrinę, ekonominę, socialinę bei dvasinę gerovę, už reikšmingus neatlygintinus darbus bendruomenės labui.
Iš šiemet pasiūlytų apdovanoti 26 asmenų Apdovanojimų komisija išrinko 7 nominantus, kuriems ir buvo įteikti Prienų rajono savivaldybės apdovanojimų „Dėkingumas“ prizai.
Pirmasis apdovanojimas įteiktas girininkui bei krepšinio klubo prezidentui Aurimui Bartuškai.
A. Bartuška – prienietis, nuo 1991 m. dirbo Prienų miškų urėdijoje, nuo 2002 m. – Verknės girininkijos girininkas. Aurimas pasižymi iniciatyvumu, aukšta kvalifikacija ir sumanumu. Nuolat domisi savo profesijos naujovėmis, mokslo pasiekimais. 2010 m. miškus nusiaubus škvalui, Aurimas daug jėgų skyrė stichijos padarinių likvidavimui ir suniokotų miškų atkūrimui. Per trejus metus atsodintos visos plynos kirtavietės, kurių plotas apie 200 hektarų. Užgerądarbą ne kartą apdovanotas miškų urėdo padėkos raštais.
A. Bartušką visi pažįsta ne tik kaip girininką, bet ir kaip aistringą krepšinio fanatiką. Nuo 2000 m. Aurimas – krepšinio sporto klubo „Prienai“ prezidentas ir komandos vadovas, o nuo 2007 m. – krepšinio sporto klubo „Prienai“ direktorius.
Antrasis apdovanojimas įteiktas UAB „Rūdupis“ generaliniam direktoriui, krepšinio sporto klubo „Prienai“ prezidentui Nagliui Jaruševičiui.
Naglis Jaruševičius bendrovėje „Rūdupis“ dirba nuo 2001 m. Iš pradžių kuravo bendrovės ekonominę veiklą, o nuo 2005 m. yra pagrindinis UAB „Rūdupis“ vadovas. Jo vadovaujama bendrovė sparčiai plėtė veiklą, didino atliekamų statybos ir montavimo darbų bei langų gamybos apimtis. Nors pastaraisiais metais dėl ekonominės krizės darbų apimtys sumažėjo, tačiau bendrovė dirba rentabiliai, stengiasi nemažinti gamybos ir darbuotojų skaičiaus. Jau pastatyti Prienų ir Garliavos daugiafunkciai sporto kompleksai, plaukimo baseinas Šakiuose, rekonstruotas arba renovuotas ne vienas švietimo ir kultūros objektas Prienų mieste: Prienų „Žiburio“ gimnazija, „Ąžuolo“ progimnazija, „Revuonos“ pagrindinė mokykla, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka, Prienų kultūros ir laisvalaikio centras ir kt.
N. Jaruševičiaus vadovaujama bendrovė „Rūdupis“ išplėtė langų gamybos cechą, žymiai padidino gamybos apimtis ir eksportą Langų gamybos ceche dirba 110 žmonių.
N. Jaruševičius aktyviai dalyvauja visuomeniniame kultūriniame Prienų krašto gyvenime, yra Prienų krepšinio klubo prezidentas ir Prienų krepšinio komandos rėmėjas.
Trečiasis apdovanojimas įteiktas Stakliškių parapijos klebonui Alfredui Rukštai.
A. Rukšta gimė 1926 m. kovo 27 d. Kazokiškių parapijoje (Elektrėnų sav.), tačiau karo metu buvo paimtas į Raudonąją armiją, dalyvavo mūšiuose ir buvo kelis kartus sunkiai sužeistas. Karo pabaigoje gavo majoro laipsnį, yra 1-os grupės karo invalidas. Kadangi visa šeima buvo išvežta į Sibirą, po karo jis liko Lenkijoje, baigė kunigų seminariją ir buvo įšventintas kunigu Opolės vyskupijoje. Didžiausią savo kunigavimo dalį praleido Lenkijoje, į gimtąją Kaišiadorių vyskupiją sugrįžo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir darbavosi Užuguosčio, Kietaviškių, o dabar – Stakliškių parapijose (Stakliškių parapijoje – nuo 2000 metų).
Gyvendamas ir tarnaudamas Dievui Lenkijoje, niekada nepamiršo Lietuvos, kartu su kitais patriotais slapta šventė Vasario 16-ąją ir kitas tautos šventes. Klebono dėka išsaugotas ir restauruotas paminklasS. Dariuiir S. Girėnui Lenkijoje, Soldino miške, jis padėjo Kaune įsikurti elzbietiečių kongregacijai. Stakliškių parapijoje veiklusis klebonas subūrė skautų būrį, „Carito“ grupę, atgaivino bažnytinį chorą. Aktyviai prisidėjo prie įvairių seniūnijos darbų ir renginių, įkūrė šarvojimo salę, nuoširdžiai rūpinasi parapijiečių dvasios reikalais.
„Dėkingumas“ simbolis už nuopelnus Prienų kraštui įteiktas ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Prienų filialo pirmininkei Dalytei Raslavičienei.
D. Raslavičienė gimė 1938 metais Vilkaviškio rajone Pavištyčio kaime ūkininkų šeimoje. 1951 metais kartu su tėvais buvo ištremta į Sibirą. Kartu su tėveliu dirbo taigoje, kirto galingus kedrus. Ištekėjo už likimo draugo Tiliaus Raslavičiaus. Su vyro šeima grįžo į Lietuvą, įsidarbino Veiverių pieninėje pieno surinkėja.
Prasidėjus atgimimui likimas įsuko į politiką. Dalytė buvo aktyvi Veiverių sąjūdžio grupės narė, o vėliau ir rajono sąjūdžio tarybos narė. 1988 m. sukvietusi talką, pradėjo tvarkyti Lietuvos partizanų kapavietę, esančią jos vyro žemėje. Prie užkastų 40-ties laisvės kovotojų Dalytė kartu su tremtiniais iš pelkių, pamiškių surinko dar 35-ių laisvės kovotojų palaikus ir iškilmingai juos palaidojo į bendrą kapavietę, kuri buvo pavadinta Skausmo kalneliu. 1989 metais D. Raslavičienė išrinkta Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Prienų skyriaus pirmininke. Veiverių seniūnijos gyventojai išrinko Dalytę Veiverių apylinkės deputate, o vėliau tris kadencijas iš eilės buvo Prienų savivaldybės tarybos narė. Nuo 1995 m. iki 2000 m. dirbo Veiverių seniūnijoje raštvede.
D. Raslavičienės rūpesčiu atstatytas partizanų bunkeris Vangų giraitėje, Birutės štabo bunkeris su koplytėle Skausmo kalnelyje. Jos pastangomis Skausmo kalnelyje parimo daugelis paminklų, kryžių. Skausmo kalnelis yra įvertintas kaip gražiausia kapavietė, kurioje lankosi ne tik rajono svečiai, mokiniai, bet lankėsi ir Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, vyskupai Juozas Žemaitis, Rimantas Norvila ir daugelis kitų žymių asmenybių.
Už visus darbus Dalytė Raslavičienė įvertinta padėkomis, „Vyčio Kryžiaus žymeniu“, už nuopelnus Lietuvai „Pirmo laipsnio žymeniu“. 2013 m. laikraščio „Gyvenimas“ šventėje už meilę Lietuvai, tautai, istorijai Dalytei įteiktas Juozo Palionio labdaros ir paramos fondo apdovanojimas.
„Dėkingumo“ apdovanojimas įteiktas ir Prienų krašto muziejaus įkūrėjai, knygų apie Prienų ir Birštono krašto šviesuolius sudarytojai Antaninai Aleknavičienei.
Antanina gimė 1931 m. Kazimiero ir Elenos Čerkevičių šeimoje, gražiame Sarginės kaime. Visa, kas gera, atsinešė iš vaikystės, nes namuose viešpatavo drausmė, susiklausymas, pagarba, tikėjimas, šviesios viltys ir malda. Antaninai tebuvo devyneri, kai mirė tėvas. Gerų žmonių dėka šeima išvengė tremties, bet neteko namų.
Visas Antaninos gyvenimas buvo susijęs su žiauria okupacija, kuri daugeliu atvejų lėmė jos gyvenimo kelio ir profesijos pasirinkimą. Okupacija, karas ir pokaris sudaužė svajones studijuoti mediciną.
Darbo savo krašte taip pat negavo, įsidarbino Stakliškėse.Pometų paskirta Kašonių septynmetės mokyklos mokytoja, o nuo 1957 m. tapo šios mokyklos direktore, vėliau daug metų dirbo Prienų rajono savivaldybės Švietimo skyriuje.
1990 m. A. Aleknavičienė buvo paskirta dar nesančio muziejaus direktore. Prienų krašto muziejus buvo įrengtas ir atidarytas 1995 m.
Antaninos iniciatyva išleista daug knygų-lankstinukų. Kartu su šviesaus atminimo LR Seimo nariu Juozu Palioniu A. Aleknavičienė rengė leidinio „Žmonės ir darbai. Prienų krašto šviesuoliai” I tomą, su LR Seimo nariu Andriumi Palioniu – „Žmonės ir darbai. Prienų ir Birštono krašto šviesuoliai” II tomą. A. Aleknavičienė 2000 m. pelnė Metų Žmogaus, 2007m. – Metų Moters titulus.
2002 m. LR Prezidentas už nuopelnus Lietuvos valstybei ir už pastangas garsinant Lietuvos vardą pasaulyje apdovanojo A. Aleknavičienę Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu bei LR Seimo Pirmininko, Kultūros ir Švietimo ministerijos padėkos raštais.
„Dėkingumo“ apdovanojimas šiemet įteiktas ir UAB „Wilara“ vadovui Gediminui Olsevičiui.
Prieš 20 metų UAB „Wilara“ pagamino pirmąjį avilį. Šiandien bendrovėje gaminami ne tik aviliai, bet unikalios konstrukcijos džiovyklos bičių produktams, bičių duonelės kūlimo kombainai, avilių transportavimo priemonės. 2001 m. Prienuose atidaryta bitininkystės reikmenų parduotuvė tapo traukos centru ne tik regiono, bet ir visos Lietuvos bitininkams. Vasarą vos ne kasdien sulaukiama pirkėjų iš kaimyninių šalių.
UAB „Wilara“– viena pagrindinių bitininkystės reikmenų gamintojų ir prekiautojų Lietuvoje ir Latvijoje, turinti didžiausią Baltijos šalyse prekių bitininkams pasiūlą. Kasmet vykstančios Lietuvos ir Latvijos bitininkų šventės neįsivaizduojamos be „Wilaros“ ekspozicijos. Įmonė siekia ugdyti bitininkavimo kultūrą, nešti į Lietuvą pasaulines naujoves bitininkystės srityje. Taip pat ir patys jas kuria bei neša pasauliui.
2012 m. „Gazelės“ projekto metu UAB „Wilara“ buvo 65 tarp daugiau kaip 2000 sparčiausiai augusių Lietuvos įmonių. Praėjusį rudenį Ukrainoje vykusiame didžiausiame pasaulyje Tarptautinės bitininkų asociacijų federacijos „Apimondia“ kongrese UAB „Wilara“ įvertinta pasauliniu bitininkystės apdovanojimu – aukso medaliu įrangos kategorijoje.
G. Olsevičius yra nuolatinis įvairių kultūrinių ir religinių renginių bei bendruomenės iniciatyvų rėmėjas.
„Dėkingumo“ apdovanojimas skirtas ir UAB „Doleta“ įkūrėjui, savininkui Vytautui Silevičiui. Deja, jis negalėjo atvykti ir šventės metu atsiimti apdovanojimo.
1992 m. įkurta įmonė „Doleta“ specializuojasi medinių bei medžio ir aliuminio langų, žiemos sodų, fasadų bei durų gamyboje. Turėdama pažangiausią kompiuterizuotą techniką, dvidešimties metų patirtį, kvalifikuotus darbininkus ir administracinį-techninį personalą, „Doleta“ drąsiai imasi sudėtingiausių langų gamybos.
UAB „Doleta“ garsi tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse – unikaliais konstrukciniais sprendimais, gaminių kokybe. Įmonė daugiau nei du trečdalius savo produkcijos eksportuoja. Daugiausiai dėmesio įmonėje skiriama ne kiekybei, bet kokybei. Kokybė suprantama ne tik kaip produkto teigiamų techninių charakteristikų visuma, bet ir serviso, garantinio ir pogarantinio aptarnavimo, santykių su klientu kokybė.
Visus apdovanojimus įteikė meras V. Bujanauskas. Kartu su juo nominantai pasirašė ir Garbės knygoje. Kiekvieną iš nominantų sveikino ir LR Seimo narys A. Palionis, didelės gretos gerbėjų.
Šventės metu iškilmingai išpuoštoje salėje skambėjo svečių iš Kauno – diksilendo „DixXband“ muzika.
Mantvydas Prekevičius
