Mesti rūkyti – misija įmanoma

Vėl rytas su kava ir cigarete? Aplenkiate akimis šį straipsnį dėl vidinių konfliktų? Pirmas žingsnis iš namų – į parduotuvę cigarečių pakelio? Bambantys namiškiai, tuštėjanti piniginė, chroniškas kosulys ir dusulys užlipus vos kelis laiptukus? Daugumai rūkalių tai yra kasdienybė. Tačiau baisiausia yra tai, kad visos pastangos atsikratyti žalingiausiu pripažinto įpročio – bergždžios.

Jei jaučiatės įstrigęs ir susitaikėte, kad rūkysite iki gyvenimo galo – neapgaudinėkite savęs. Visi be išimties rūkaliai paslapčia trokšta atsikratyti šio įpročio. Iš tiesų tai daug paprasčiau, nei mums atrodo – tiesiog reikia prasklaidyti iliuzijas.

Psichologiniai pančiai

Pagrindinė priežastis, dėl kurios rūkome, yra psichologinė priklausomybė. Kuo daugiau rūkome, tuo labiau norime atsikratyti šio įpročio, tuo labiau graužiame save ir teisiname neįtikėtinais argumentais. Iš tiesų mes susitaikome su esama situacija ir nenorime nieko keisti. Pasirodo, nuo nikotino galime atprasti labai greitai, bet psichologiniai pančiai laiko kur kas tvirčiau.

Norint atsikratyti bjaurios priklausomybės, pirmiausia reikia suprasti, kodėl šiuo metu rūkote, o iš galvos rūkymą išmesti dar tada, kai cigaretė yra rankoje, ir tik tada mesti fizinį rūkymą. Tai gali užtrukti daug ilgiau, nei manote – vieniems tai pavyksta vos pagalvojus, o kitiems gali prireikti ir kelių mėnesių savo mintims surikiuoti. Tačiau pabandyti padaryti tvarką galvoje vis tiek labiau apsimoka, nei „ženytis“ su cigarete ir įsipareigoti jai iki gyvenimo galo.

Ką jaučiame, kai rūkome

Kas pasikeičia parūkius? Ar išsprendžiate svarbias problemas? Ar pabendraujate ir pasidalinate mintimis? O gal tai tik iliuzija? Visgi metusieji rūkyti vienbalsiai tvirtina – rūkymas tėra trumpos, mums reikalingos pauzės užpildymas. Dirbdami bet kokį darbą įprantame save atitolinti nuo jo tam, kad prasiblaškę savo darbą matytume kitomis akimis.

Rūkantieji po vieną dažnai stengiasi „išjungti“ savo mąstymą įprastu ir iki kaulų įaugusiu veiksmu – ranka–burna tam, kad atsirastų galimybė įjungti vaizduotę. Taigi prie darbo stalo grįžta su naujomis idėjomis. Rūkantys kolegos ar susitikę draugai dažnai užtraukia dūmą šnekučiuodamiesi ir taip pat stengiasi įsigilinti į vieną ar kitą problemą, kurią gvildena kartu.

Tačiau koks skirtumas, ar tuo metu, kai darote pauzę, rankoje bus cigaretė, ar vandens taurė? Žinoma, fiziškai skirtumas didelis – už vandens taurę organizmas padėkos, nes tai yra sveika. Vanduo padės atsikratyti antsvorio bei atkurs skysčių balansą, skystins tirštėjantį kraują, išplaus iš organizmo toksinus ir akivaizdžiai pagerins savijautą. O psichologiškai – pakeitę cigaretę vandeniu, neprarasite tos lemtingos ir reikalingos kūrybinės pauzės ir pabūsite su savimi ar kolegomis.

Metant rūkyti, svarbiausia yra suprasti, kuo keičiate šį įprotį. Bet koks monotoniškas veiksmas gali atstoti cigaretę. Jei sąmoningai suvokiate, kad rūkymą keičiate vandens gurkšnojimu ar sportu (o tai ypač veiksminga!) – supraskite, kad nieko neprarandate, o kaip tik daug laimite. Rezultatas išliks tas pats – rasite minutę sau, galimybę įsiklausyti į savo mintis, atitolsite nuo tuo metu atliekamo darbo, pailsėsite… Ir nebeliks visų nemalonių padarinių – bjauraus kvapo, geltonų dantų bei pirštų, milžiniškų išlaidų, galybės priekaištų iš artimųjų ir paties savęs.

Reikia laiko

Taigi, nuo ko pradėti jau žinome – aiškiai suprasti, ką jaučiame, kai rūkome. Tada pabandykite pajausti, ką jaučiame, kai gurkšnojame vandenį žiūrėdami pro langą. Kuo šie du veiksmai skiriasi? Kas pasikeičia? Kas džiugina? Ar matomi aiškūs rezultatai?

Taigi, jau rūkote ir gurkšnojate, o psichologinio skirtumo nejaučiate. Kas toliau? Toliau šioje būsenoje reikia išbūti pakankamai laiko. Kad pavyko, suprasite, kai jus aplankys mintis „viskas, gana, galiu ir be cigarečių“. SVARBU! Ši mintis neturi būti sukelta nenatūraliai. Ji ateis pati. Svarbiausia, jos neignoruoti!

Turbūt sunku nupasakoti šią akimirką. Tai bus vienas iš tų visiems girdėtų atvejų, kai didysis rūkalius vieną rytą atsikelia, supranta, kad neberūkys, ir meta visam gyvenimui. Taip, tai TA mintis. Tai labai primena gimdymą – laukimas ilgas ir nerimastingas, tačiau vieną dieną ateina tam laikas ir tiesiog reikia tam pasiryžti, nes laimės bus ne ką mažiau, nei laikant naujagimį ant rankų. Ir iš tiesų šią dieną pasižymėsite kaip antrąjį savo gimtadienį.

Daugiau nei vienos cigaretės

Galbūt tai kelia daug emocijų, atsiranda daug minčių ir nelabai suprantame, kas tuo metu vyksta, tačiau aišku tik viena – jei ši mintis pagaliau aplankė, po jos tegul nebūna daugiau NEI VIENOS CIGARETĖS. Kai ranka tiesis pakelio link, pradėkite dirbti su savimi. Pagalvokite: „o kas, jei nepaimsiu?“ Pamatysite – noras praeis, kol kitų cigaretė susmilks. Aiškiai sau pasakykite – aš esu nerūkantis. NERŪKANTYS ŽMONĖS NERŪKO nei dviejų, nei vienos, nei pusės cigaretės. Silpniausią akimirką stverkitės taurės vandens. Nepanikuokite, supraskite, kas vyksta. Sunku būna tik pirmąsias tris dienas – kol atsikratoma nikotino priklausomybės. O psichologinė priklausomybė juk jau išginta.

Viskas yra labai paprasta, ir visi buvę rūkaliai gali pasakyti tą patį. Rūkyti mesti yra labai paprasta, tik mums atrodo, jog tai neįveikiamas kalnas. Tai ir yra toji iliuzija.

Prisiminkite ir labai gerai įsidėmėkite:

• Priklausomybė turi būti keičiama į geresnę, o ne į blogesnę. Labai padeda vandens gurkšnojimas ir ypač sportas. Taip pat padeda išėjimas į gryną orą ir tiesiog pabuvimas jame – nemanykite, kad be cigaretės stoviniuodamas prie būrio rūkalių atrodote kvailai. Atvirkščiai! Jie atrodo kvailai, ir jie padarytų viską, kad atsidurtų nerūkančiojo vietoje.
• Laidomas pajuokos strėles priimkite kaip pavydą. Visi rūkaliai trokšta atsikratyti rūkymo priklausomybės.
• Elkitės kaip rūkalius ir neišsižadėkite kasdienybės. Išsižadėkite tik cigaretės. Neretai iš nerūkančiųjų išgirstate kvietimą rūkyti, tačiau jie nerūko, o laukia, kol parūkys kompanionas  – tai skamba gal ir kvailai, bet būtent todėl jie ir nerūko.
• Neskubinkite įvykių. Mintis, kad neberūkote nuo šios akimirkos, ateis pati. Laukite to kaip gimimo. Paskubinus šią mintį, gali tekti vėl grįžti prie senų įpročių ir iš naujo pradėti metimo procesą dar po metų ar vėliau.
• Neprievartaukite savęs. Niekas neverčia mesti rūkyti. Niekas neverčia ir rūkyti.
• Užtikrintumas yra palaužiamas. Nepasitikėkite per daug savimi –  tik viena cigaretė ir statusą „nerūkantis“ vėl galite grąžinti į statusą „rūkantis“. Nerūkantys žmonės nerūko nei vienos, nei pusės, nei vieno dūmo.
• Jokiu būdu nekeiskite rūkymo į užkandžiavimą ar alkoholį. Apskritai maisto priklausomybė yra baisesnė nei rūkymo.
• Metę rūkyti ne tik išvengsite visų bjaurių rūkymo pasekmių, bet ir labai patobulėsite, jausitės pakylėti ir labiau didžiuositės savimi. Išmoksite imtis tokių darbų, kuriuos anksčiau atidėdavote. Pasitikėsite savimi ir suprasite, kad absoliučiai visos problemos yra įveikiamos, kad ir kokios baisios jos atrodo iš pradžių.