home Mokslas Žvilgsnis aukštyn

Žvilgsnis aukštyn

Žiema dar tik ką įpusėjo, o lauke... pavasaris. Ar tai žiemos pabaiga? Atmosferinė žiema gal ir baigiasi, tačiau astronominės žiemos – dar tik vidurys. Nors astrologai skaičiuoja jau pabaigos link besisukantį zodiako Vandenio ženklą, Saulė dar neskubėdama palieka Ožiaragio žvaigždyną ir kopia į Vandenio žvaigždyno teritoriją. Tam dar prireiks kelių dienų. Tuo tarpu šiuo metu pietvakariuose besileidžianti Saulė nusiveda ir du savo palydovus – Merkurijų bei Neptūną. Tuo pačiu metu rytuose jau pateka kiti du Saulės sistemos kūnai – pilnėjančio Mėnulio pjautuvas bei sparčiai jį besivejantis Jupiteris. Mėnulis pateka Šienpjovių – Oriono žvaigždyno viršuje, tarsi didžiojo medžiotojo karūna. Vasaris – tai žiemos metas, kai dar galime pasigrožėti įspūdingais žvaigždžių spiečiais bei ūkais Oriono žvaigždyno viduryje. Jupiteris šiuo metu „įsitaisęs“ viduryje Dvynių žvaigždyno ir, būdamas tarp jų „kojų“, skiria dvynius vieną nuo kito. Jupiterį vysis pačiame Vėžio žvaigždyne pasislėpęs žvaigždžių spiečius M44. Nusileidus Saulei, vakaruose galėsime pamatyti ilgą žvaigždinį spiečių – mūsų Galaktikos diską – Paukščių Taką, o šiaurėje – vos ne visą šiaurės vakarinį dangų užgrobusius Didžiuosius Grįžulo Ratus (Didžiąją Lokę). Aukštai vakaruose – Andromedos žvaigždyną ir jos galaktiką – M31. Apie pusę dviejų nakties rytuose patekės dar vienas ekliptikos – Saulės kelio – keliauninkas. Tai raudonoji, visų geidžiama aplankyti planeta – Marsas. Jis šiuo metu svečiuojasi Mergelės žvaigždyne. Apie pusę penkių ryto, kai jau kai kurie iš mūsų kelsis į darbus, o Mėnulis pietvakariuose pasislėps už horizonto, pietryčiuose patekės dar vienas žiemos naktinio dangaus svečias – Saturnas. Tuo metu visą šiaurės rytų dangaus erdvę uždengs Paukščių Takas ir viduryje tarsi kryžius žibantis Gulbės žvaigždynas. Prieš pat patekant Saulei, Paukščių Takas uždengs ir visą pietryčių dangų. Naktį iš vasario 15 d. į 16 d. naktinis dangus apdovanos ir žvaigždžių lietumi. Jeigu tuo metu dangaus neuždengs sniego arba lietaus debesys, „žvaigždėmis lis“ rytuose paskui Vėžio žvaigždyną pakylantis Liūto žvaigždynas. Nors žvaigždynas virš horizonto pakyla tik nusileidus Saulei, meteorų židinio vieta bus matyti tik gerokai po 20 val. vakaro. Ji – šiek tiek žemiau Liūto žvaigždyno. Iš jos krintantys leonidai skries lėtai ir paliks ilgas žėrinčias „uodegas“. Naktį iš vasario 19 d. į 20 d. po 22 val. rytuose, į kairę ir šiek tiek žemiau nuo Liūto žvaigždyno, meteorų lietų padovanos Mergelės Garbanos, sudarytos iš trijų žvaigždžių kampo. Beje, manoma, kad tarp šių trijų žvaigždžių, išsidėsčiusių 300 šviesmečių atstumu, yra daugiau kaip 100 spiralinių žvaigždžių spiečių. Čia krintantys meteorai paliks plonas ir ryškias žymes.   Mantvydas Prekevičius

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close