Lino diena
Vasario 3 d. lietuviai nuo seno šventino linus. Linų sruoga buvo sukama ant eglės ar kadugio šakelės. Pašventinti linai buvo dedami ant aukuro, prašant gero derliaus. Eglė ir kadagys – nuolat žaliuojantys augalai, todėl jie simbolizavo netrukus (pavasarį) prisikelsiančią gyvybę. Tikėta, kad tokia linų sruoga saugo žmogų nuo nelaimių ir ligų. Sušalus, sruogą vyniodavo ligoniui ant kaklo. Daug gydomųjų savybių turi linų sėmenys. Sėmenų nuoviras gali pagelbėti sergant skrandžio ligomis (gydo net opaligę), astma, bronchitu, tuberkulioze, plaučių uždegimu. Linų sėmenyse yra daug kalcio, fosforo, kalio, vitaminų C, E , B, Omega-3 rūgštys, kurios apsaugo organizmą nuo per didelio cholesterolio kiekio, reguliuoja kraujospūdį.
Apie liną pasakoja ir paroda Veiveriuose „Linas saugo“.
Tik įėjus į seniūniją pasitinka besisupantis žavingas iš linų pagamintas sodas. Negali nepajusti nuoširdaus namų jaukumo bei motiniško rūpesčio, kuriuo apgaubia sodo vingrybės.
Veiveriuose linai auginami tik viename kieme – pas tautodailininkę Gražiną Berezun. Mūsų auksarankė Gražina negali nei vieno vakaro išsėdėti rankas sudėjus. Pačios rankos darbo siekia. Jos darbeliais puošiamos visos mūsų seniūnijos šventės, papuošiamos šokėjos, o dovanų dažnas svečias iš seniūnijos su didžiausiu džiaugsmu namo glėbius nešasi. Gražina labai myli liną. Auginti jį, pasirodo, nėra taip paprasta, juk puokštėms ar sodams jis reikalingas ilgas ir tiesus. Įdėjus tiek rūpesčio ir kantrybės pinti sodai tarsi spinduliuoja ramybe, saugumo jausmu, pagarba darbštumui. Gražina niekada neieško lengvesnio kelio, negali praeiti pro liūdintį ir pati nemėgsta sėdėti rankas sud4jusi. Ji nebijo užlipti į aukštą eglę, kad jos viršūnėje savo darbo žaisliukų pakabintų. Rodos, jai niekada nešalta puošiant dar nepašildytą salę. Neslepia Gražina ir meilės šokiui. Šiomis dienomis ji kartu su “Tryptinio” šokėjais ruošiasi Dainų šventei. Šokėjai jau pakviesti dalyvauti atrankoje, deja, dižiausias rųpestis- tautiniai drabužiai. Ir tai Gražinos negąsdina, ji ir pasiųti dar spėtų, nors laiko tik trys savaitės teliko. Didžiausias rūpestis iš ko gi sijoną pasiųti. Jei gerų žmonių sutiktume, kurie prisidėtų prie medžiagų pirkimo, jiems nuoširdus ačiū skambėtų.
Šalia Gražinos Berezun puikių darbų iš lino, seniūnijos sieną papuošė Bronės Vaitkevičienės drabužiai iš lino. “Čia jau mano liga”- šypsosi Bronelė save ir artimus įvairiausiais raštais apmezgusi. Vasarą linas prie kūno, žiemą vilnonis megztukas ar šiltas sijonas : ir jauku ir joks šaltis nebaisus. Bronė Vaitkevičienė pasipuošia savo megztais ir nertais drabužiais visur. Sekmadienį į bažnyčią ar į koncertą, kur jos vyras Juozas ansamblyje “Viltis” dainuoja, ji pasipuošia tokiais žaviais kostiumėliais, kad baltas pavydas ima. Tokių aprėdų ne kiekviena parduotuvė pasiūlyti gali. Linas vasarą nuo karščio gerai saugo, o savo rankų rūbas yra daug mielesnis.
Gera aplankyti kuklią, bet labai šiltą, kvepiančią pavasariu parodą Veiverių seniūnijos salėje.
Daiva Venclovienė
