Duona mus nuo negandų saugo
„Duona mus nuo negandų saugo, duona mus gydo, duona mus gelbsti“ – pasakojo Veiverių KLC meno vadovė Vilma Pučkienė. Labai gražus jos pasakojimas- tarsi ilgas duonos kelias iki mūsų stalo.
Kalbėjo apie mūsų senolių papročius, apie pagarbą duonai, apie duonos svarbą kiekvieno lietuvio gyvenime. Jaunimas, susirinkęs į kultūros centro salę Skriaudžiuose, klausėsi įdomių pasakojimų apie tai, kaip žmonės mylėjo duoną, kaip ją gerbė. Dauguma jau lankėsi Prienų krašto muziejuje ir kartu kepė savo duonutę. Vaikinai prisiminė, kaip nelengva yra girnas sukti. O kad duona iš namų neišeitų- kaip svarbu svečią namuose gražiai sutikti ir pavaišinti. Mokytoja Janina Joneliūnienė pasakojo, kad pati skaniausia duona yra ant laužo kepta, po to kai šešis kilometrus mišku eini, dar laužą paruoši ir tik ant karštų žarijų duoną gali išsikepti. Dar ji prisiminė, kad Kaziuko mugėje skautai pardavinėjo po mažą gabalėlį skautiškos duonos ir pinigus atidavė leukemija sergančiai mergaitei. Džiugu šiandien išgirsti, kad liga po truputį traukiasi ir mergaitė sveiksta. Duona tikrai stebuklus daro…
Vaikai klausėsi mano motulės pasakos apie jauną padavėją, kuri paniekinusi duonos kriaukšlelę labai negraži jaunikaičiui pasirodė ir su ja draugauti niekam nebesinorėjo. O su kuo duona skaniausia? Šią užduotį sprendėme visi. Pasirodo, ant duonos riekės gali viską dėti. Ragavom lašinių, vyniotinių, sūrio, žuvies, uogienės, sviesto… Labai skani su cukrumi,medumi, pienu. „Su sriuba labai skanu“- pasakojo Domantas. Taip ir sutarėme – skaniausia, kai esi išalkęs, tada duona visada skani, su kuo ją bevalgysi, nors greičiausiai ištuštėjo uogienės stiklainis. Net padžiūvusios duonos nepaniekinsi, gali mutiniu, biguzu ar ubagiene karštą vasaros dieną atsigaivinti. Kas tai? Susirinksime vėl per Šv. Agotą. Kviečiame ir Jus, pavaišinsime ir papasakosime.
