Ugniagesių interesų stojo ginti Lietuvos profesinė sąjunga
Sausio 30 d. su Prienų rajono savivaldybės meru Vytu Bujanausku, mero patarėju Egidijumi Visocku, administracijos direktoriaus pavaduotoja Rima Zablackiene buvo susitikę Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ ir Prienų rajono priešgaisrinės tarnybos profesinės sąjungos atstovai. Profsąjungų atstovai atvyko pasikalbėti apie sudėtingą situaciją Prienų rajono priešgaisrinėje tarnyboje.
Prienų rajono priešgaisrinės tarnybos nariai Į LPS „Sandraugą“ kreipėsi dėl kenksmingų darbo sąlygų, trūkstamos reikiamos specialios aprangos, mažų atlyginimų.
Prieš atvykdami LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis ir teisininkė Živilė Čeplauskė išdalino profsąjungos raštus merui ir Tarybos nariams dėl situacijos Prienų rajono priešgaisrinėje tarnyboje. Remiantis darbo įstatymais ir kiti norminiais teisės aktais, LR Darbo kodekso nuostatomis, tiek raštu politikams, tiek žodžiu susitikimo metu buvo išdėstyta apie darbuotojų teises ir interesus, kurie, „Sandraugos“ atstovų teigimu, Prienų rajono priešgaisrinėje tarnyboje (PGT) yra pažeidžiami.
Anot LPS „Sandrauga“ pirmininko K. Juknio, LR Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu patvirtintame Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarte nurodyti minimalūs budinčios pamainos sudėties reikalavimai – savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandose prie automobilinės cisternos priskiriami ne mažiau kaip 2 darbuotojai (ugniagesiai). Pirmininko teigimu, Prienų r. PGT grubiai pažeidžiamas ne tik šis reikalavimas, bet tarnybos ugniagesiai neaprūpinami ir būtinomis asmeninės saugos bei ryšio priemonėmis, yra priversti naudoti saugos priemones, kurios nepritaikytos darbams atlikti, todėl ugniagesiai nėra apsaugoti nuo rizikos veiksnių, galinčių kelti grėsmę jų saugai ir sveikatai. Taip pat ugniagesiai neaprūpinti skaitmeninio ryšio priemonėmis, kurios numatytos pagal Vyriausybės patvirtintą Bendrojo pagalbos centro (BPC) telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūros plėtros programą, todėl nesudarytos sąlygos užtikrinti tinkamą priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų vykdymą. Pažymima, kad ugniagesiams ne tik nesudaromos tinkamos ir saugios darbo sąlygos, bet ir nemokama už viršvalandinį darbą bei darbą švenčių dienomis, Prienų r. PGT neaprūpinta reikiama gaisrų gesinimo technika, naudojamų gaisrinių automobilių amžius viršija daugiau nei 10 metų. Teigiama, jog Prienų r. PGT viršininkas J. Radzevičius neatliko nei vieno veiksmo, neieškojo sprendimo būdų, kad būtų atnaujinta gaisrų gesinimo techninė bazė, nedėjo pastangų, kad ugniagesiams būtų sudaromos tinkamos ir saugios darbo sąlygos.
K. Juknis akcentavo, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas sakęs turintis padėvėtos technikos, GPS navigacijos, skaitmeninės technikos priemonių, kurias kartais nurašo, bet Prienų r. PGT administracija dėl to nesikreipusi. Pasak pirmininko, dėl Prienų r. PGT administracijos uždarumo darbuotojai nėra informuojami apie tikslinių lėšų panaudojimą, su darbuotojų atstovais nesikonsultuojama dėl numatomų permainų ar naujų reikalavimų darbe, neteikiama informacija, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl tarnybos ūkinės ir finansinės veiklos skaidrumo.
K. Juknis pabrėžė, kad ugniagesiai nenorintys triukšmo, tačiau siekiantys aiškumo ir socialinio dialogo su Prienų r. PGT administracija. Norėtų, kad vadovas daugiau bendrautų su pavaldiniais, tačiau jis esą vengia bendrauti, o tuos, kuriems nepatinka tokios darbo sąlygos, gąsdina reorganizacija ir atleidimu iš darbo.
Apie problemas kalbėjo ugniagesiai
Susitikime su meru dalyvavę Prienų r. PGT atstovai – Veiverių ir Šilavoto ugniagesių komandų ugniagesiai Algimantas Spūdys, laikinai Prienų r. PGT profsąjungos pirmininko pareigas einantis Juozas Šlėgus bei Juozas Simonaitis – patvirtino, kad darbo sąlygos yra blogos. Ugniagesiams, kurie vyksta į gaisrą tik po vieną, duoti mobiliojo ryšio telefonai, kuriais ugniagesys, vairuodamas specialųjį transportą, privalo pranešti BPC, todėl vykdydamas savo darbo funkciją jis verčiamas daryti eismo taisyklių pažeidimus. Ir važiuodami, ir grįždami iš gaisro ugniagesiai turi perduoti žinias, kada atlikta gaisro lokalizacija, kada gaisras likviduotas. „Mes turime informuoti apie viską – ir kai sugendame, ir kai negalime privažiuoti. Arba būna, kad begrįžtančius vėl siunčia į kitą gaisrą. Kadangi mūsų „zylai“ yra 35–38 metų senumo, ryšys palaikomas tik telefonu, per triukšmą kartais negalima išgirsti skambučio ar susikalbėti. Bendruoju pagalbos telefonu 112 praneša gaisro vietą, seniūniją, gatvę. Gerai, jeigu ten gyvenu, nuvažiuosiu, rasiu, o Veiveriuose dirba tik vienas žmogus, jis gatvių nežino. Pavyzdžiui, Birštono seniūnijoje Nemuno gatvėje yra gal penki įvažiavimai, iš kokių penkių kaimų. Ne visada ir navigacija nuveda ten, kur reikia. Neseniai Šilavote teko vykti iš sniego traukti skubios pagalbos automobilį, kuris užklimpo neteisingai nukreiptas navigacijos“, – apie patiriamus sunkumus dirbant po vieną pasakojo Prienų r. PGT ugniagesiai.
„Sandraugos“ teisininkė Živilė Čeplauskė pabrėžė, kad yra Priešgaisrinės saugos standartas, kurio reikia laikytis, todėl Prienų r. PGT vadovas negali į gaisro vietą siųsti po vieną ugniagesį. Anot jos, yra šimtai variantų, kaip pagerinti darbuotojų darbo sąlygas. „Kai kurios savivaldybės yra įsteigusios papildomus ugniagesių etatus. Žmonės negali dirbti be navigacijos, tik su telefonais, piktindami gaisravietėje esančius žmones. Ugniagesiai jau nekalba, kad tenka patiems vežti malkas, jų pasiruošti miške, už ką nemokama. Jeigu įvyktų nelaimingas atsitikimas, kas imtųsi atsakomybės?“ – klausė teisininkė.
Keturiolika metų išdirbęs Balbieriškio ugniagesių komandoje, dabar dirbantis Šilavoto komandoje ugniagesys J. Simonaitis pasakojo, kad tiek anksčiau, tiek šiuo metu ugniagesiai patys turi apsirūpinti kuru. „Kitur atvežė atraižų ir anglių, bet atraižas darbuotojai patys susipjauna. Mes manome, kad šiems dalykams turėtų būti skiriama lėšų“, – sakė J. Simonaitis. Anot jo, apgailėtina ir pastatų situacija: Veiveriuose sulūžę durys, kurias kasmet pasitvarko po truputį patys ugniagesiai. „Gal galima priešgaisrinių tarnybų darbo sąlygas pagerinti ES lėšomis“, – svarstė darbuotojas.
Papildomų lėšų tarnybos veiklos gerinimui nėra
Prienų rajono savivaldybės meras Vytas Bujanauskas sutiko, jog reikia imtis priemonių ir ieškoti galimybių, kad būtų užtikrinta įmonės veikla ir darbo sąlygos, tačiau lėšų trūksta ne tik ugniagesiams. Pasak mero, savivaldybės biudžetui trūksta 9 mln. litų, tačiau savivaldybė ir iš kuklaus biudžeto skiria lėšų Priešgaisrinės tarnybos veiklai. Pernai Prienų r. PGT deleguotoms funkcijoms vykdyti ir iš savivaldybės biudžeto iš viso buvo skirta 1 mln. 131 tūkst. litų, šiais metais – 1 mln. 226 tūkstančiai, iš jų savivaldybės dalis – 59,1 tūkst. litų. Jie skirti darbo užmokesčiui, ryšių paslaugoms, spaudiniams, transporto išlaikymui, kvalifikacijos kėlimui, kitoms paslaugoms.
Administracijos direktoriaus pavaduotoja Rima Zablackienė teigė matanti daug nesusikalbėjimo su Prienų r. PGT vadovu bei per mažai iniciatyvos iš jo pusės vykdant dialogą su pavaldiniais. Ji sakė suprantanti ugniagesių norą dirbti ir iškentėti sunkmetį, tačiau pripažįstanti ir pelnytą pageidavimą išgirsti iš vadovo apie įmonės finansinę situaciją, todėl pažadėjo artimiausiu metu pasikviesti tarnybos vadovą bei sutarti, jog šis rengtų susirinkimus, aptartų su savo padaliniais įstaigos biudžeto formavimą, teiktų jo vykdymo ataskaitas.
Susitikime dalyvavusi Prienų rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Nijolė Paužienė mėgino užstoti Prienų r. PGT viršininką, teigdama, jog jis ne kartą lankėsi savivaldybėje dėl Priešgaisrinės tarnybos darbo sąlygų gerinimo, kreipėsi į administracijos direktorių, Finansų skyrių dėl lėšų skyrimo. Pasak vedėjos, tai, kad ugniagesiai vyksta į gaisro vietą po vieną, lemia nepakankamas skiriamų lėšų kiekis. „Mažai yra savivaldybių, kuriose šių nuostatų laikomasi. Šiais metais Prienų r. PGT darbuotojų darbo užmokesčiui skirtų lėšų kiekis padidėjo nuo 752 tūkst. litų iki 815 tūkst. litų, dar 13 500 litų pridėjo savivaldybė“, – akcentavo N. Paužienė.
J. Radzevičius: „Apie priešgaisrinių tarnybų būklę kalbame ne vienerius metus“
Po LPS „Sandrauga“ ir ugniagesių atstovų susitikimo su meru pavyko pakalbinti Prienų r. PGT viršininką Joną Radzevičių. Viršininkas neslėpė, kad padidėję reikalavimai (išvykstant į gaisrą, nuvykus ir t.t. pranešti telefonu BPC) pradėjo darbuotojus „spausti“. „Anksčiau laisvai gyveno, todėl nebuvo tiek problemų. Iš Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto punktų mus liečia gal 10–15 punktų, visa kita skirta Sukarintai priešgaisrinei tarnybai. Vienas iš tų punktų – savivaldybių priešgaisrinių ugniagesių komandose patvirtinti ne mažiau kaip du darbuotojai. Ar gaisro, ar budėjimo atveju – niekur neparašyta, tačiau jie remiasi šiuo punktu. Anksčiau, nuvykus į gaisro vietą, dar gyventojai padėdavo gesinti židinį – dabar niekas nepadeda, tik filmuoja. Departamentas teigė, kad bus ugniagesiai savanoriai, bet tai – utopija, nes kaimai tušti“, – kalbėjo J. Radzevičius.
Iš tiesų, negalima teigti, kad viršininkas nieko nedaro. PGT vadovas dar 2009 m. kreipėsi raštu į Padalinio profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininką V. Tamulyną, prašydamas kreiptis į LPS, kuri informuotų atsakingas ministerijas ir departamentą dėl Prienų r. priešgaisrinės tarnybos gelbėtojų komandų darbo sąlygų, darbuotojų atlyginimų didinimo, darbo vietų bei kitų socialinių garantijų gerinimo. Raštų buvo ir daugiau, tačiau visada būdavo pažymima, kad šiuo metu nėra galimybių arba jų bus ieškoma. Paskutinis raštas Finansų ministerijai parašytas 2013 m. lapkričio 4 d. – rajonų savivaldybių priešgaisrinių tarnybų vadovų kreipimasis dėl susiklosčiusios padėties savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veikloje, tačiau atsakymas į jį optimizmo nekelia.
Priešgaisrinės tarnybos viršininkas apgailestavo, kad įstaigai deleguotoms funkcijoms iš ministerijos skiriama mažiau lėšų, nei numatyta. „Su buhaltere ir po darbo sėdėdami susiskaičiuojame, kiek deleguotoms funkcijoms mums skirta, o iš Finansų ministerijos gauname visai kitokius skaičius. Mes negauname maždaug 121 tūkst. litų. Jeigu valstybė atiduotų mums tą 121 tūkstantį, iš savivaldybės nereikėtų nieko. Negalėsiu siųsti dviejų darbuotojų, bet galėsiu mokėti viršvalandžius. Juk darbuotojai pradėjo po vieną budėti nuo tada, kai valstybė sumažino lėšas. Tik 6 rajonai Lietuvoje vykdo nurodymus – budėti po 2 ugniagesius. Mūsų tarnyboje visi etatai užpildyti (8 ugniagesiai ir skyrininkas) ir daugiau priimti neturiu teisės. Aišku, jeigu grąžintų pinigus, už juos neturime teisės įsigyti pagrindinių priemonių, remontuoti pastatų (tai steigėjo funkcija), tačiau aš galėčiau aprūpinti darbuotojus atlyginimais, įranga ir užtikrinti darbą“, – sakė J. Radzevičius.
Priekaištas apie bendravimo su ugniagesiais trūkumą, ataskaitų neteikimą viršininką nustebino. Anot jo, yra komandų budintieji, su kuriais kalbamasi apie problemas, vyksta susirinkimai, rašomi protokolai, iš kurių matosi, kur lėšos naudojamos ir kur jas galima naudoti. Tiesa, malkomis, pasak J. Radzevičiaus, reikia patiems apsirūpinti. „Mūsų komandos yra savanoriai. Liko tik iš mūsų atimti atlyginimus ir transporto išlaikymą. Kuru apsirūpiname patys, ginkluotę irgi pagal senus ryšius gauname. Praėjusiais metais gavome 5 t anglių, kurių užtektų vienai komandai, kai paprastam namui apšildyti reikia dvigubai daugiau“, – teigė įstaigos vadovas.
Jis paneigė kalbas ir apie gąsdinimus atleidimu iš darbo. „Apie atleidimus nebuvo kalbos. Nepatenkinti tie, kurie yra veltėdžiai. Tie žmonės, kurie buvo anksčiau atleisti iš darbo, atleisti dėl alkoholio vartojimo. Nelengva yra ir dirbti, ir vadovauti“, – sakė ugniagesių vadas, pridurdamas, jog sakęs „Sandraugai“ kreiptis dėl priešgaisrinės tarnybos situacijos į Departamentą, Finansų ministeriją, bet esą jiems pats lengviausias būdas – atvykti į savivaldybę ir versti kaltę tarnybos vadovui bei sakyti, jog jis niekuo nesirūpina.
Paklaustas, ar matantis šviesą tunelio gale, J. Radzevičius tik gūžtelėjo pečiais: „Pagal Vyriausybės patvirtintą standartą Prienų r. PGT turėtų sumažėti 2 komandomis. Nežinau, kur dar reikėtų susimažinti? Jeigu profsąjungos labai reikalaus, kad vykdyčiau rašte nurodytus trūkumus, būsiu priverstas šį raštą pasiimti ir eiti pas steigėją. Ką sakys Departamentas, steigėjas, Sukarinta priešgaisrinė tarnyba – nežinau. Pas mus nei vienas tarnybos pastatas neatitinka darbų saugos reikalavimų, kurie yra iškelti priešgaisrinėms tarnyboms“.
Kad priešgaisrinėse tarnybose yra daug problemų rodo tai, jog šiais metais visų rajonų priešgaisrinių tarnybų viršininkai planuoja susirinkti Kaune analizuoti priešgaisrinių tarnybų veiklos.
Roma Sinkevičiūtė
