Olimpinės žaidynės vėl suvienys pasaulį

Penktadienį, 18 val. Lietuvos laiku, televizijos žiūrovų iš viso pasaulio dėmesį vėl prikaustys, ko gero, iškilmingiausias tradicinis pasaulio renginys – Olimpinės žaidynės. Rusijoje, Sočyje vykstančios XXII Olimpinės žiemos žaidynės „Sočis-2014“ jau dabar laikomos prabangiausiomis kada nors organizuotomis žaidynėmis.

 

Olimpinė ugnis

Vasario 7 d. iškilmingos atidarymo ceremonijos metu, į Sočį bus atgabenta dar praėjusių metų spalio 7 d., Graikijoje, savo kelionę pradėjusi olimpinė ugnis. Jos kelionė po Rusiją truks 123 dienas, per tiek laiko ugnis aplankys 2900 miestų ir ja galės pasidžiaugti daugiau kaip 130 milijonų Rusijos gyventojų. Į Sočio stadioną įnešta ugnis iš viso bus įveikusi per 65 tūkst. kilometrų ir aplankiusi buvusias Olimpinių žaidynių sostines.

Sočio olimpinis deglas tapo vienintele olimpine ugnimi, pabuvojusia ir atvirajame kosmose. 2014-ųjų olimpinė ugnis buvo perduota kosmonautams Olegui Kotovui ir Sergejui Riazanskiui, jie lapkričio 9-ąją dieną su olimpine ugnimi pirmą kartą istorijoje išėjo į atvirą kosmosą, į Žemę ugnis grįžo lapkričio 11-ąją. Tai buvo trečiasis kartas, kai olimpinė ugnis buvo pakelta į kosmosą – anksčiau taip buvo padaryta 1996 ir 2000 metais, tačiau niekada ji nebuvo išnešta į atvirą kosmosą.

Iš aliuminio pagaminto 95 centimetrų aukščio plunksnos pavidalo deglo viduryje yra kiaurymė, papuošta skaisčiai raudona spalva. Pasak, deglo kūrėjų – tai sėkmę ir laimę simbolizuojanti Ugnies paukštė. Matinė sidabrinė deglo spalva reiškia ledą, o raudona – ugnį, liepsnojančią Sočį supančiuose kalnuose. Pati Ugnies paukštė yra mistinis rusų liaudies pasakų padaras, pasižymintis magiškomis galiomis ir padedantis garsiam caraičiui. Kiekvienas deglo nešėjas gauna po šio deglo kopiją. Iš viso buvo pagaminta apie 14 tūkst. deglų.

Per savo ilgą kelionę, ugnis patyrė daug skandalingų negandų: kelis kartus užgeso, deglas užsiliepsnojo pats, kelis kartus jis padegė ir patį nešėją. Tarp negandų minimas ir vieno iš Olimpinės ugnies nešėjų infarktas.

Panašu, kad skandalai Olimpinę ugnį lydės iki pat jos įžiebimo Olimpiniame Sočio stadiono degle. Jau dabar manoma, kad ugnį įžiebs gimnastė, pasaulio čempionė Alina Kabajeva, kuri, manoma, yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino meilužė.

Prabanga kainuoja

Nors 22-osios žiemos Olimpinės žaidynės dar neprasidėjo, jo pajamos, rusų žiniasklaidos teigimu, pasiekė žaidynių rekordą – daugiau nei 1,3 mlrd. JAV dolerių. Tai yra pusantro karto didesnė sumą už sumą surinktą 2010-ųjų žiemos žaidynėse Vankuveryje. Be to, ji tris kartus didesnė negu buvo tikėtasi. Nors žiemos ir vasaros olimpines žaidynes sunku lyginti, prie tokių pajamų priartėjusios buvo tik 2012 m. vasaros olimpinės žaidynės Pekine. Neskaitant to, žaidynių organizatoriai planuoja susikrauti dar pusę milijardo JAV dolerių už prekyba žaidynių simbolika ir atributika.

Neskaitant pajamų, pačios žaidynės kainavo tikrai daugiau negu bus surinkta pajamų. Nors 2007 m. buvo suskaičiuota, kad Olimpinės žaidynės Rusijai kainuos 12 mlrd. JAV dolerių, 2013 m. paaiškėjo, kad kaina išaugo daugiau nei keturis kartus – iki 50 mlrd. JAV dolerių. Vis tik Rusijos opozicija spėja, kad žaidynėms  bus išleista beveik 70 mlrd. dolerių, tačiau organizatoriai ginasi, kad jiems užteko 8,2 mlrd. dolerių – netgi mažiau nei planuota.

Rungtys

Žiemos Olimpinių žaidynių dalyviai susirungs iš viso 15 skirtingų rungčių. Jau sekmadienį, 9 val. ryto Lietuvos laiku startuos kalnų slidininkai savo pačiose pirmose varžybose – vyrų nusileidimuose nuo kalno. Vyrų ir moterų kalnų slidinėjimo, slalomo varžybos – vienos iš didžiausių, jos truks beveik per visas Olimpines žaidynes. Jose dalyvaus ir lietuviai Rokas Zaveckas bei Ieva Januškevičiūtė.

Šeštadienį ,tik po Atidarymo ceremonijos prasidės biatlono varžybos, kuriose slidinėjimo maratoną pertraukinės šaudymo zonos, kuriose slidininkai turės įrodyti savo akies taiklumą. Į Olimpines žaidynės Sočyje, kaip Nacionalinio olimpinio komiteto prezidentė vyksta ir Daina Gudzinevičiūtė – būtent jai priklauso Olimpinis 2000 m. Olimpinių žaidynių Sidnėjuje biatlono auksas. Šiemet pasiekti D. Gudzinevičiūtę bandys Tomas Kaukėnas ir Diana Rasimavičiūtė.

Viena smagiausių, pavojingiausių ir trumpai trunkančių varžybų yra bobslėjus – specialioje trasoje dideliu greičiu belekiančios rogutės su 5 sportininkų komanda. Kartais rogučių greitis šioje trasoje gali apsiekti ir 150 km/val. Pirmą kartą tokios varžybos įvyko 1928 m. Deja, lietuvaičių šioje rungtyje nepamatysime, nors ir daugelis vaikų kiekvieną žiemą užgula visus kalnus savo rogutėmis. Trūkstant finansavimui, įrengti tokią trasą ir išlaikyti – Lietuvai dar nepajėgu.

Lietuvių ypač pamėgto žiemos sporto varžybos – slidinėjimas, taip pat prasidės sekmadienį – sekančią dieną po atidarymo, 12 val. Lietuvos laiku. Tai bus pačios pirmosios Olimpinių žaidynių varžybos. Slidinėjimas baigsis tik Olimpinių žaidynių uždarymo dieną, vyrų 50 km. varžybomis. Šioje šakoje 1988 m. žiemos Olimpinėse žaidynėse Kalagaryje auksą iškovojo Vida Vencienė. Šiemet Olimpinį auksą Lietuvai laimėti bandys Ingrida Ardišauskaitė ir Vytautas Strolia.

Vienas įdomiausių ir naujausių Olimpinių sporto šakų – kerlingas. Galima sakyti, tai – stiprių valytojų sporto šaka. Komandų užduotis šiose varžybose – įvaryti granito akmens luitą, sveriantį beveik 20 kg į „namus“ – tam numatytą zoną. Vienas iš komandos narių turi sėkmingai, taikliai ir stipriai paleisti luitą o ledu, o porą likusių komandos narių – specialiais šepečiais užtikrinti ilgą ir taiklų jo kelią. Lietuviai šioje rungtyje dar nėra dalyvavę.

Daugiausiai vilčių teikia dailiojo čiuožimo varžybos, kuriose nuolat dalyvaudavo Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko. Manoma, kad šie Lietuvos čiuožėjai jau senai turėjo ant kaklo pasikabinti Olimpinius medalius, tačiau netgi Olimpinėse žaidynėse egzistuojanti šios sporto šakos federacijų korupcija, to neleido. Šiemet  P. Vanagą ir M. Drobiazko ant Olimpinio ledo pakeis Deividas Stagniūnas ir antruoju bandymu Lietuvos pilietybę gavusi Isabella Tobias.

Laisvojo stiliaus slidinėjimas susideda net iš kelių šakų. Pagrindinės dvi – akrobatinio slidinėjimo bei mogulo. Akrobatiniai slidininkai įsibėgėję šoka nuo mažų tramplinų, kurie išstumia juos į priekį iki 12-15 metrų ore. Ore slidininkai atlieka įvairius judesius ir susisukimą prieš nusileidimą ant pasvirusio šlaito. Mogulas yra laisvo stiliaus slidinėjimo tipas, kur slidininkai čiuožia tarp kalnelių ir atlieka triukus, pvz. slidžių sukryžiavimas ore.

Ko gero, viena pavojingiausių savo varžovais sporto šakų – ledo ritulys. Čia ko gero dažniau sulaukiama ne ledo ritulio paleisto į vartus, bet kumščių paleistų į darbą. Tačiau, dar prie kelis dešimtmečius, sportas tarp jaunimo buvo labai populiarus – ledo ritulį, ant užšalusio vandens telkinio arba pačių pasipilto užšalusio vandens,  žaisdavo beveik kiekvienas vaikas. Dabar, nors ir turime puikiai įrengtas čiuožyklas prekybos centruose, nors ir dažnokai jau vyksta ten varžybos, Lietuvai dar nepavyko surinkti Olimpinės rinktinės.

Akį dažnai patraukia ir vienviečių arba dviviečių rogučių varžybos. Jos kaip ir bobslėjus vyksta dideliu greičiu specialiai parengtoje trasoje. Laikoma, kad tai yra pati pavojingiausia sporto šaka.

Dar viena vieta pasireikšti slidininkams – Šiaurės dvikovė. Ši sporto šaka susideda iš dviejų rungčių – šuolių su slidėmis bei slidinėjimo. Iš pradžių sportininkai atlieka šuolį su slidėmis nuo tramplino, o vėliau čiuožia 10 km su slidėmis.

Greitasis čiuožimas trumpuoju taku, tai rungtis, kurios metu turi tik 111,12 metrų ovalaus ledo tako, kad įrodytum jos esi greičiausias čiuožėjas. Tai bandys šiemet įrodyti ir lietuvaitė Agnė Sereikaitė.

Mėgstantiems linksmas sporto šakas, Olimpinėse žaidynėse pro akis neturėtų prabėgti ir skeletonas. Varžybų tikslas – kuo greičiau nusileisti ledo trasa ant specialių rogučių, kurios taip pat yra vadinamos skeletonu. Sportininkas pradeda slysti trasa, gulėdamas žemyn veidu ant skeletono rogučių, remiasi į jas tiktai sulenktomis rankomis, perkeldamas ant jų visą kūno svorį. Greitojo nusileidimo metu sportininkas čiuožia galva į priekį. Rogučių judėjimo kryptis yra valdoma kūno judesiais arba batais, kurių priekinės dalys gali būti spygliuotos. Ši sporto šaka sugrįžo 2002 m. po 54 metų pertraukos.

Viena gražiausių ir labiausiai užimančių kvapą rungčių – šuolis su slidėmis. Šių metų Olimpinės žaidynės pasižymės kaip pirmosios Olimpinės žaidynės, kuriose atsiras ir moterų slidininkių šuolių su slidėmis varžybos. Jose slidininkai leidžiasi tramplinu, o vėliau šoka nuo jo, stengdamiesi nušokti kuo toliau. Slidės, naudojamos šuoliui nuo tramplino, yra plačios ir ilgos (ilgis nuo 240 iki 270 centimetrų, plotis nuo 94 iki 110).

Jau 1998 m. Olimpinių žaidynių Nagane prie Olimpinių žaidynių šakų pridėtas ir snieglenčių slidinėjimas. Per kiekvienas žaidynes rungčių spektras šioje šakoje plečiasi, todėl ir Sočio žaidynėse bus prijungtos dar dvi rungtys. Snieglenčių varžybos bus pirmosios Olimpinių žaidynių varžybos. Jos prasidės šeštadienį, 7.30 val. Lietuvos laiku.

Paskutinė šių Olimpinių žaidynių rungtis – greitasis čiuožimas. Rungtynės labai paprastos – čiuožėjai turi įveikti duotą distanciją, kiek įmanoma greičiau. Dažniausias trasos ilgis – 400 m. Greitasis čiuožimas – jau nuo 1924 m. yra Olimpinė sporto šaka.

Paraolimpiadai – pinigų nėra

Vasario 23 d., pasibaigus Olimpinėms žaidynėms, kovo 7 d. Sočyje prasidės Paraolimpinės žaidynės, tačiau jose – lietuvių nebus. Jau penktąjį kartą. Neįgaliųjų sportui ir kelionei į Paraolimpines žaidynes nėra pinigų nei rėmėjų. Nėra ir sportininkų. Paskutinį kartą tokiose Olimpinėse varžybose lietuviai dalyvavo 1994 m. Lilehameryje.

Ką prognozuoja prieniečiai?

Kiekvienose Olimpinėse žaidynėse dalyvaujantys Lietuvos sportininkai visada likusiems Lietuvoje teikia vilčių, kad tapsime garsus ir, žinoma, laimėsime medalių. Suprantama – aukso. Ne visada tai pavyksta padaryti. Tačiau kartais, būname visai netikėtai nustebinti sportininkų, apie kuriuos net nieko nežinome. Visada tikimės sėkmės vasaros Olimpinėse žaidynėse, kuomet ten vyksta jau mums pažįstami olimpiečiai ir, žinoma, krepšinio komanda, kuri džiugina jau retai. Tačiau niekada nesvarstome apie žiemos olimpines žaidynes, nes niekada nematome ryškių, galimų jų žvaigždžių. Kaip gi situaciją vertina Prienų bei Borštono krašto sportininkai, treneriai ir specialistai?

Egidijus Visockas (Pasaulio Shidokan bronzos medalininkas, 2005, Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojas).

Iš tikrųjų reikia tikėtis, kad Lietuvos sportininkai pasistengs ir parodys tikrai gerus rezultatus. Manau, kad gerai pasirodys biatlonininkai, čiuožėjai D. Stagniūnas ir I. Tobias, manau, pateks į dešimtuką. Daugiausia iškovoti manau pavyks A. Sereikaitei. Tačiau medalių, tikrai manau, kad nebus.

Romas Matažinskas (Pasaulio veteranų sunkiosios atletikos rekordo savininkas-čempionas).

Anksčiau buvo ryškių sportininkų, kuriuose galėdavai įžiūrėti galimą sėkmę. Iki šiol atsimenu V. Vencienės ryžtą ir pergales. P. Vanagas ir M. Drobiazko taip pat buvo vieni iš tų, iš kurių galėdavome tikėtis ir pergalių ir medalių. Tačiau dabar – pretendentų į medalius nėra. Nauji Lietuvos čiuožėjai D. Stagniūnas bei I. Tobias Europoje parodė tikrai gerus rezultatus, tačiau Olimpinėse žaidynėse jiems dar atsiras priešininkai iš kitų pasaulio kontinentų. Jiems bus sunkiau nei Europos čempionate. Mano nuomone, medalių nebus.

Rimantas Šiugždinis (Prienų rajono savivaldybės Kultūros, sporto ir jaunimo skyriaus vedėjas).

Lietuvoje vasaros sportas populiaresnis už žiemos, todėl ir pasiekimai, ko gero, nebus ypač viliojantys ir suteikiantys džiaugsmo. Bet visada reikia būti optimistais, tikėti ir sirgti už savo sportininkus. Reikia tikėtis, kad ir parsiveš kažką.

Vidas Blekaitis (Pasaulio galiūnų čempionato 4 vietos laimėtojas, Pasaulio komandinio galiūnų čempionato nugalėtojas, Sporto klubo „Ąžuolas“ treneris).

Daugiausiai vilčių, ko gero, turėtų teikti dailiojo čiuožimo dalyviai. Jeigu jie taip stipriai kovojo dėl galimybės patekti į Olimpines žaidynes, I. Tobias nepasidavė ir iškovojo Lietuvos pilietybę, tai manau, tai turėtų atsispindėti ir jų rezultatuose. Bet reikia būti realistais. Žiemos sportas Lietuvoje nėra tradicinis, neturime tam tinkamos sporto bazės. Treniruotis tenka važiuoti į užsienį. Todėl ir žiemos Olimpinėse žaidynėse konkurencija tampa ypač didelė. Vasaros Olimpinėse žaidynėse geriau sekasi, nes turime tam palankesnę bazę. Manau, kad žiemos Olimpinėse žaidynėse lietuviai galės jau pasirodyti sėkmingiau dar po dvejų žaidynių.

Kristina Kalesinskaitė (buvusi krepšinio komandos „Laisvė“ žaidėja, kūno kultūros mokytoja).

Taip jau įprasta, kad kuo daugiau lauki iš sportininkų, tuo daugiau jie turi dirbti, tuo didesnė susidaro įtampa. Sportininkus pradeda kankinti ne tik įtampa, bet ir stresas. Todėl daug tikėtis ir versti sportininką siekti kažkokio konkretaus rezultato – nereikia. Užtenka to, kad sportininkai parodo savo pajėgumą. Todėl ir šiose olimpinėse žaidynėse, manau , svarbiausia bus, jei pasirodys pagals avo galimybes. Labiausiai tikiu dailiojo čiuožimo pora, nes jie šiemet naujokai, tai teikia vilčių. Tačiau nemanau, kad šiemet kam nors pavyks parsivežti medalius.

Marius Makštutis (futbolo treneris).

Žiemos sportas Lietuvoje nėra labai populiarus, todėl ir apie sportininkų pasiekimus Olimpinėse žaidynėse sunku būtų spėlioti. Kol kas iš visų dalyvių, mano favoritė – A. Sereikaitė, kol kas tikiu jos pajėgumu, tačiau kaip bus – paaiškės žaidynių metu. Labai norėtųsi tikėtis, kad bent vienas olimpietis į Lietuvą parveš bent vieną bronzos medalį, nors tai tik labai optimistinė viltis.

Audronis Deltuva (Prienų OSK „Šilas“ prezidentas, Prienų kūno kultūros ir sporto centro direktorius)

Pasirodys visi gerai, nesu orakulas, nuspėti varžybų eigos negaliu, todėl sportininkų pastangas vertinti reikėtų atsargiau. Tikiuosi, kad dailiojo čiuožimo pora pateks bent jau į 20-uką. Lietuvaičiams nėra kur kokybiškai pasiruošti varžyboms, žiemos sporto bazė Lietuvoje – nėra tinkama čempionų ruošimui. Nemanau, kad pavyks kuriam nors olimpiečiui parvežti medalį į Lietuvą.

Kęstas Joneliūnas (futbolo treneris, kūno kultūros mokytojas)

Labiausiai tikiu dailiojo čiuožimo poros sėkmę, tačiau reikia žiūrėti realiai – nemanau, kad jie parveš medalius, reikia tik tikėtis, kad papuls bent į dešimtuką.

 

 

Mantvydas Prekevičius

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close