„Aš užgyvenau didelius turtus…“
Ne kiekvienas žmogus, sulaukęs gražaus savo gyvenimo jubiliejaus, gali džiaugtis ir sakyti: „Aš visą gyvenimą buvau laiminga, nes užgyvenau didelius turtus“. Tokius žodžius, švęsdama savo 70-ies metų sukaktį, ištarė Birštono vienkiemio darželio-mokyklos mokytoja Onutė Šaulinskienė.
Labai taiklūs ir teisingi žodžiai buvo užrašyti ekrane: „Gyvenimas ne pasaka, darbų ir rūpesčių didžioji šventė. Laimingi tie, kurie save pamiršdami kitus išmoko džiaugtis ir gyventi“. Šie žodžiai apibūdina visą ilgą ir gražų mokytojos gyvenimą kelią, paženklintą jos išaugintais ir išauklėtais gabiais vaikais. Ji moka atrasti „perliukus“, juos ugdyti, o ir kitus verčia į juos lygiuotis, moko būti drąsius, teisingus ir vieningus. Ir kaip gražu, kai tie pirmieji pirmokai, prieš 24 metus peržengę šios mokyklos slenkstį, taip gražiai ir su jauduliu prisimena savo pirmąją mokytoją, prisimena, kaip bėgdavo jos pasitikti vos pamatę pro langą ateinančią iš Birštono. Didžiausia laimė būdavo tam, kuris pirmas paimdavo mokytoją už rankos…
Pagerbė mokiniai ir kolektyvas
Mokytojui visada brangiausias turtas ir brangiausia dovana – tai mokinių pagarba ir meilė, kuri grįžta su kaupu. Ir ne vien už tai, kad išmokė skaityti ir rašyti, bet žymiai už svarbesnius gyvenime dalykus, kurie ilgai išlieka atmintyje ir širdyje. Ir tai labai jaudina.
Pasveikinti pradinių klasių mokytoją O. Šaulinskienę su gražia švente atėjo pirmieji jos mokiniai Eglė ir Jonas, kurie taip nuoširdžiai, šiltai kalbėjo ir išsakė gražiausius linkėjimus ir padėką. Antroji laida buvo gausesnė. Justas ir Paulius bei dvynės Akvilė ir Živilė, kaip ir anksčiau, mokytoją pavaišino pačių darytais saldumynais. O mokytoja prisipažino, kad ir šiandien nežino, kuri yra Akvilė, o kuri – Živilė. Ir kitų laidų mokiniai su gėlėmis rankose sakė gražius žodžius, kurie šildė, vertė širdį plakti greičiau, o akyse tvenkėsi išdavikės ašaros…
Birštono vienkiemio darželio-mokyklos direktorė Regina Gustaitienė sakė, kad šios mokyklos kolektyvas – vieninga ir darni šeima, kurioje kiekvienas narys yra svarbus ir gerbiamas. Gal todėl čia tvyro tokia šiluma ir gaubia gera aura.
O. Šaulinskienę sveikino visas kolektyvas. O kiek buvo gražių prisiminimų iš darbo pradžios, kai prieš 24 metus ji, subūrusi 11 mokinukų, pradėjo šios kaimo mokyklėlės gyvavimą. Iki to laiko ten veikė tik vaikų darželis. Apie kolegės pagalbą ir paramą, apie nuoširdumą ir draugiškumą prisiminimais dalijosi auklėtoja Dalia Garmuvienė ir mokytoja Zita Simonaitienė.
Ilgametė savivaldybės tarybos narė
O. Šaulinskienė – ne tik gera mokytoja. Daug metų ji yra ir Birštono savivaldybės tarybos narė. Pasveikinti jubiliatės atvyko ir savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas. Merė perdavė ir premjero Algirdo Butkevičiaus sveikinimus bei padėkos raštą. Mokytoją sveikino Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Angelė Žiūraitienė, kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis, viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė, meno mokyklos direktorė Laimutė Raugevičienė, vaikų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ direktorė Vitalija Adamonienė, sporto centro direktorius Saulius Smailys, gimnazijos direktorius Alvydas Urbanavičius, Birštono vienkiemio bendruomenės pirmininkas Vytas Kederys ir pavaduotoja Birutė Vokietaitienė, seniūnas Jonas Kederys, Nemajūnų dienos centro direktorė Irena Šliaužienė.
Didžiausia turtas – mokiniai
Dėkodama visiems sveikinusiems, jubiliatė neslėpė susijaudinimo nuo tiek gražių žodžių. Pasak mokytojos, ji jau ir patikėjusi, kad yra „tokia svarbi ir gera, bet tai labai puikus jausmas“.
„Kai kas paklausia, koks buvo mano gyvenimas, atsakau: aš buvau ir esu laiminga. Buvau laiminga tėvų namuose, buvau laiminga besimokydama mokykloje ir visuose savo darbuose, kuriuos dirbau, nes visur sutikau tik gerus žmones. Aš užgyvenau didelius turtus – dvasinius turtus. Didžiausias mano turtas – visi mano mokyti vaikai, kuriuos išleidau į Birštono gimnaziją. O kur geriausiai jaučiausi? Čia, šioje mokykloje, kur grįžau vėl mokyti vaikų, gyventi jų džiaugsmais ir rūpesčiais. Čia aš subrendau kaip pradinių klasių mokytoja, išmokau dirbti su vaikais. Čia mūsų visų namai. Išleidau į gimnaziją 5 laidas, o šeštąją jau išsivesiu“, – kalbėjo mokytoja, ketinanti su šiais savo auklėtiniais užbaigti darbinę veiklą.
Visus savo buvusius ir esamus mokinius mokytoja meiliai apkabina, pakalbina. Juk su daugeliu net ir dabar sieja gražūs ir šilti santykiai. Juk mokytoja buvo tarsi antroji mama, paglostanti, užrišanti šaliką ir užmaunanti pirštines, kad mažieji nesušaltų…
Apie tai, kiek išleista iš šios mokyklėlės ketvirtokų laidų, byloja gražiai ošiantis prie mokyklos pasodintas ąžuolynas. Pasak mokyklos direktorės R. Gustaitienės, gal šios mokyklos nepalietė jokios pertvarkos dėl to, kad ją saugo ąžuolų dvasia…
Stasė Asipavičienė
