Susirinko pasidžiaugti ir padėkoti
Sakoma, gerumo nepaliesi. Jį gali tiktai pajusti ir padovanoti kitam žmogui. Yra žmonių, kurie savo buvimu skleidžia gerumą kitiems. Yra žmonių, kurių dosnumas pakylėja virš pilkos kasdienybės, sumažina rūpesčių naštą. Tokių minčių vedami, Prienų socialinių paslaugų centro darbuotojai sukvietė į Padėkos dieną nuoširdžiausius rėmėjus, norėdami padėkoti už dovanojamą gerumą kitiems.
Praėjusiais metais Socialinių paslaugų centras geradarių dėka galėjo nuveikti daug darbų. Viena iš Padėkos dienos organizatorių SPC socialinio darbo organizatorė užimtumo grupių veiklos organizavimui Eugenija Sargevičienė kolektyvo vardu padėkojo centro lankytojų tėveliams už suteiktas galimybes vaikams lavintis, visapusiškai augti, tobulėti, kasdien sužinoti ką nors nauja, o atvykusiems rėmėjams –už pagalbą įgyvendinant šias galimybes.
Praėjusiais metais rėmėjų dėka išgražėjo centro aplinka, klientams buvo suteiktos visos galimybės turiningesniam laisvalaikio praleidimui ir poilsiui. Už galimybę keliauti nuoširdus ačiū tartas Seimo nariui Andriui Palioniui ir Juozo Palionio labdaros ir paramos fondui, UAB ,,Kautra“ – už pagalbą organizuojant išvyką į Seimą, laivo ,,Justina“ savininkui Vladui Raišiui – už padovanotą kelionę Nemuno upe, bendrovių ,,Carpro“, ,,Alavina“ vadovams, Šakalio PĮ savininkei Jolitai Marčiulionienei – už kino filmo peržiūras bei pietus picerijose, įmonės ,,Valdima“ vadovams Valdui Stasiūnui ir Kastyčiui Švedui, IĮ ,,Eulanta“ vadovams Jolantai ir Eugenijui Kazlauskams – už vaikų išvyką į Kauno ,,Akropolį“ bei pramogas jame. Nors J. Ir E. Kazlauskai į renginį atvykti negalėjo, tačiau atsiuntė dovaną – pačių iškeptą šakotį. Už padovanotas vandens pramogas Birštono Karališkojoje rezidencijoje bendruomenė širdingai dėkojo rezidencijos darbuotojams, už skanius kibinus iškylaujant – Albinai Tankevičienei.
Ne mažiau dėkingumo žodžių nusipelnė ir Prienų miškų urėdija, parūpinusi medienos sūpynėms, žaliavos klientų užimtumo veikloms (samanų, medžių šakų, eglučių), bei NKRP vyr. specialistė, kultūrologė Ramutė Milušauskienė, dovanojusi pažintį su Nemuno vingio regioniniu parku, iškylas dviračiais ir supažindinimą su Sūduvos kraštu, taip pat centro kiemelio apželdinimui dekoratyvinių augalų negailėję Ilona Stučkienė, Ruslanas Balandinas ir Arūnas Senavaitis bei nuolatinę paramą gražinant gėlynus teikiantis įmonės ,,Grasta“ atstovas Vytautas. O kur dar Nyderlandų labdaros ir paramos fondas ir jo atstovai Judita ir Wilbertas Louwersai bei Laurentas Henri Nouwenas, švedų „Lions“ klubas, kuriems tarpininkavo N. Ūtos bendruomenės atstovė Regina Žvirblienė, ir, be abejo, daugelis mažųjų SPC pagalbininkų – savanorių iš Stakliškių, Jiezno ir Prienų miesto, kurie aktyviai talkina ,,Maisto banko“ akcijų metu. „Ačiū, kad Jūs esate, kad nepamirštate mūsų“, – dėkojo E. Sargevičienė.
„Gerumas žmogui reikalingas kaip saulė, kaip oras, kaip vanduo. Gerumas – tai darbas, kurio nenusipirksi už jokius pinigus“, – tardama padėkos žodžius susirinkusiems kalbėjo Socialinių paslaugų centro direktorė Aurelija Urbonienė. Ji pasidžiaugė vykstančiu renginiu, kaip galimybe visiems pasakyti ačiū už tą darbą, kurį geradariai atlieka nelaukdami jokio atlygio. Tačiau jų darbas leidžia žmonėms, centro klientams, pajusti džiugių akimirkų, gal kažkam įgyvendinti ir savo svajones – aplankyti teatrą, pabūti picerijoje. „Tegul tas Jūsų skleidžiamas gėris padės ir ateityje žmonėms įgyti pasitikėjimo savimi, įgyvendinti savo svajones“, – linkėjo direktorė.
Centro vadovė neslėpė džiugesio, kad daugelį siekių padeda įgyvendinti ne tik vietiniai verslininkai, bet ir užsienio rėmėjai. Šiais metais vieno fondo dėka buvo išdalinta šeimų vaikams apie 300 dovanėlių, kito fondo pagalba daiktais leido patirti daugiau džiaugsmo ne tik centro klientams, bet ir didesniam būriui rajono žmonių.
Neįgaliųjų grupės tėvų vardu kalbėjusi Artūro mama pabrėžė, kad jeigu ne Prienų socialinių paslaugų centras, jų vaikai būtų sėdėję namuose. Anot mamos, Lietuvos socialinės politikos, Socialinio paslaugų centro kolektyvo dėka vaikai turi galimybę džiaugtis gyvenimu taip, kaip džiaugiasi visi sveiki vaikai. „Niekas nežino, kurią valandą ar minutę tokia nelaimė gali pasibelsti į kiekvieno namus. Neįgalus vaikas šeimoje gali gimti dėl daugelio priežasčių – gimdymo traumos, avarijų, nelaimingų atsitikimų, insultų ir kitokios pasekmės. Mama, nors jai kartais ir nusvyra iš nuovargio rankos, negali palūžti, nes ji yra Mama iš didžiosios raidės, vaiko negalia – jai tragedija visam gyvenimui. Man šis centras yra tarsi antri namai. Aš savo sūnų čia atvedu kaip į vaikų darželį, patikiu jį šiam puikiam kolektyvui – ypač Eugenijai, kuri lyg daugiavaikė mama atidavusi savo gyvenimą neįgaliems vaikams. Niekas taip nemoka su jais elgtis kaip Eugenija. Žinau, kad vaikas bus prižiūrėtas, pavalgęs, užimtas. O aš galiu pailsėti“, – jaudindamasi kalbėjo Laima, visų tėvų vardu dėkodama darbščiam Socialinių paslaugų centro kolektyvui.
Po jaudinančios mamos kalbos ir senjorai, ir neįgalieji, norėdami visiems pasakyti ačiū, surengė gražią programą. Kadangi 2014-ieji paskelbti etnografinių regionų metais, senjorai su Eugenija Sargevičiene pakvietė pakeliauti po Dzūkiją, Aukštaitiją, Žemaitiją ir Suvalkiją tų kraštų kalba, papročiais, dainomis, etnografiniais pasakojimais. Jaunimas dovanojo programėlę su žaidimais ir rateliais.
Popietė baigėsi, bet nuoširdus bendravimas, dalijimasis gerumu tęsėsi. Centro klientai ir svečiai buvo pakviesti prie bendro stalo paragauti tradicinių regionų valgių ir gėrimų.
Roma Sinkevičiūtė
