Išvados patenkins ne visus
Rugpjūčio 8-osios naktį įvykusios tragedijos tyrimas, panašu, jau krypsta į pabaigą ir visuomenei greitai bus atsakyta į klausimą, kas gi kaltas dėl gaisro Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus bažnyčioje. Ekspertizės išvados į šį klausimą jau atsakė.
Naktį iš rugpjūčio 7 d. į 8 d. Balbieriškio gyventojus pažadino garsus traškesys, žmonių šauksmai bei priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilių sirenų gausmas. Raudonai nusidažęs dangus abejoti neleido – miestelio centre siautė didžiulis gaisras. Tą naktį, nors abejingų nebuvo, išgelbėti bažnyčios nepavyko niekam. Medinė, karščių išdžiovinta bažnyčia per kelias valandas sudegė iki pat pamatų. Gaisro skleidžiamas karštis sunkiai leido ugniagesiams prisiartinti prie kiekvieno parapijiečio daugelį metų glostytų bažnyčios sienų. Tą naktį gaisrą gesinę ugniagesiai pripažino, kad užgesinti gaisrą vilčių buvo nedaug. Pagrindinis darbas, kurio buvo imtasi, – prie pat šventoriaus tvoros stovinčių namų išsaugojimas. Iš upelio atvesta magistralinė vandens linija tepajėgė išgelbėti kitus miestelio pastatus nuo pražūties.
Rugpjūčio 8 d. naktį nuo šventoriaus paviršiaus išnyko daug kartų griauta, ardyta ir atstatyta, dar prieš 1520-uosius savo amžių pradėjusi skaičiuoti Balbieriškio bažnyčia. Per gaisrą sudegė 12 į kilnojamų kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktų vertybių: vargonai, 17–18 amžiaus paveikslai, stacijos, trys mediniai altorėliai.
Po gaisro daug likusių bažnyčios fragmentų net keliomis mašinomis buvo pristatyti i laboratoriją, kurioje kelis mėnesius buvo vykdomi detalūs tyrimai – dėliojama sudėtinga dėlionė, kuri galėtų atskleisti, kas įvyko lemtingą naktį.
Pagaliau Prienų rajono prokuratūrą pasiekė ekspertizės rezultatai. Nors savivaldybės gyventojai turėjo labai daug versijų, dažnas įžiūrėjo sąmokslą, vagystę ir apgavystę, ekspertizė parodė vienintelę gaisro priežastį – elektros instaliacijos trumpąjį jungimąsi.
Pasak Alytaus apsk. VPK Prienų policijos komisariato (PK) viršininko Dainiaus Janavičiaus, ši versija visą tyrimo laiką ir buvo pagrindinė bei labiausiai tikėtina. Ekspertizė patvirtino, kad bažnyčia nebuvo padegta specialiai, nebuvo ir kitų šalutinių gaisro šaltinių. Pasak Prienų PK viršininko, jau tuoj pat po gaisro atvykusiems tyrėjams pastebėjus bažnyčiai priklausančias išsilydžiusias elektros detales, kilo įtarimas, kad medinė bažnyčia nukentėjo ne nuo priešo, o nuo draugo, kuris ją apšviesdavo tamsiuoju paros metu – elektros.
Pagal „Naujojo Gėlupio“ turimą informaciją, bažnyčioje buvo netvarkinga elektros instaliacija, dėl kurios bažnyčios klebonas Remigijus Veprauskas buvo informuotas ir įpareigotas trūkumus pašalinti. Iki kito priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorių vizito buvo likę kelios dienos.
Pasak Prienų rajono savivaldybę kuruojančio Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Povilansko, tyrimas dar nebaigtas. Nors tyrimas pradėtas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 188 straipsnį („Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo“), įtariamųjų byloje – nėra, įtarimai niekam nepareikšti. Šio straipsnio pirma dalis skamba taip: „Tas, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“. Antroje dalyje numatyta, kad „tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“.
Prokuroro teigimu, dabar, gavus ekspertizės išvadas, tyrimas vyks sparčiau ir galutinių išvadų galima tikėtis dar neprasidėjus vasarai.
Mantvydas Prekevičius
