Diskusija kelių priežiūros ir plėtros klausimais
Sausio 23 d. Prienų kultūros ir laisvalaikio centre vyko Prienų rajono savivaldybės inicijuotas pasitarimas, kuriame dalyvavo rajono savivaldybės, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovai. Pasitarime buvo nagrinėjamos Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūros ir plėtros Prienų, Kauno, Alytaus rajonų, Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Birštono savivaldybėse galimybės bei kelių priežiūros ir plėtros valstybės saugomose teritorijose (nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose ir rezervatuose) aktualijos.
Pasitarimo dalyvius pasveikino Prienų rajono ir Birštono savivaldybių merai Vytas Bujanauskas ir Nijolė Dirginčienė, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė, Kelių direkcijos direktorius Skirmantas Skrinskas.
Meras V. Bujanauskas vylėsi, kad šis pasitarimas bus naudingas sprendžiant svarbiausias problemas šiame regione, o ypač žvyrkelių asfaltavimo, Prienų aplinkkelio klausimus.
Kelių direkcijos direktorius S. Skrinskas sakė vertinantis kelininkų darbą teigiamai, nes ir 40 proc. sumažėjus finansavimui jie sugeba neblogai prižiūrėti kelius, išskyrus pavasario polaidžio metą. Pasak direktoriaus, padaugėjus reglamentavimų, praėjusių metų pabaigoje buvo parengta finansavimo reitingavimo sistema. Pagal šią sistemą paskirstant lėšas prioritetai bus teikiami savivaldybių projektams, kurie užbaigiami einamaisiais metais, taip pat bendrai savivaldybių su Kelių direkcija ir ES struktūrinių fondų parama vykdomiems projektams. Tai gali būti ir gatvės asfaltavimo užbaigimo darbai, apšvietimo, šaligatvių, vandens sistemos įrengimas ir pan.
Kelių direkcijos vadovas akcentavo, kad asignavimai kelių priežiūrai ir plėtrai šiais metais didėja apie 3 proc., tačiau mažiau lėšų skiriama valstybiniams keliams. Gera žinia savivaldybių specialistams, nes vietinių kelių priežiūrai šiemet atiteks apie 5 proc. daugiau lėšų nei pernai.
Reaguodamas į Prienų rajono mero pastebėjimą dėl aplinkkelio, nukreipiančio sunkiasvorių automobilių eismą nuo Prienų, būtinybę, S. Skrinskas rajono vadovų savo atsakymu nenudžiugino. Anot jo, pagal dabartinį finansavimą aplinkkelis jokiuose planuose nenumatytas, o ir Kelių direkcija šiuo klausimu nėra apsisprendusi. Iš svečio atsakymo buvo aišku, kad aplinkkelio įrengimas gali būti neįmanomas ne tik dėl labai didelių investicijų, bet ir dėl įvairių apribojimų, kurie taikomi kelių projektams Nemuno kilpų regioninio parko ribose.
Birštono merė N. Dirginčienė padėkojo už galimybę dalyvauti susitikime, kuris labai svarbus tiek Prienų, tiek Birštono savivaldybėms, juolab kad abi savivaldybės yra ir NKRP teritorijoje. Kelių srityse problemų yra nemažai, tačiau, anot merės, visada galima rasti išeičių.
Dėl kasmet mažėjančio biudžeto tampa vis sunkiau užtikrinti tinkamą kelių priežiūrą
Pristatydamas esamą kelių ir gatvių būklę Prienų rajono savivaldybėje bei savivaldybės perspektyvas jų būklei gerinti, Savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius akcentavo, kad savivaldybės biudžetas jau keletą metų iš eilės yra sumažintas, todėl kelių priežiūrai, kaip ir kitoms reikmėms, labai trūksta lėšų, nėra galimybės juos tinkamai prižiūrėti. Savivaldybei perduodama vis daugiau funkcijų, tačiau finansavimas dėl to nedidėja. Aiškumo dėlei galima paminėti, kad savivaldybės biudžetas nuo 86 mln. Lt prieš penketą metų sumažėjo iki 64 mln. Lt.
Didžioji dauguma kelių problemų – kaimiškose vietovėse. Jos vis dar daugiausiai išvagotos žvyrkeliais, kuriais turi naudotis du trečdaliai rajono gyventojų (iš maždaug 30 tūkst. rajono gyventojų Prienų mieste gyvena apie 11 tūkst.). Šiose vietovėse apstu ir upių, per kurias nutiestų tiltų priežiūra taip pat reikalauja dėmesio ir lėšų. Be to, iki šiol nėra aiškiai nustatyta, kas turi vykdyti tiltų techninę priežiūrą.
Kaip sakė A. Marcinkevičius, nemažai problemų ir papildomų išlaidų savivaldybei sudarė prieš keletą metų užklupusi gamtos stichija. Likviduojant audros padarinius, sunkiasvorė technika labai sugadino vietinius kelius, ir iki šiol jų pradinė būklė nėra atstatyta. Direktoriaus nuomone, galbūt Kelių direkcija galėtų turėti rezervinį fondą, iš kurio būtų skiriama lėšų savivaldybėms, nukentėjusioms nuo gamtos stichijos. Žinoma, reikėtų daryti ateičiai išvadas ir patiems.
Administracijos direktoriaus teigimu, šiais metais savivaldybės turi perimti sodų bendrijų kelius, kurių įteisinimui vėl reikės papildomų lėšų. Savivaldybėje vidaus kelių įregistravimas toli gražu nebaigtas, yra labai mažai įregistruotų kelių. Jie įregistruojami prioritetiškai ten, kur yra numatyti vykdyti projektai.
Kaip didžiausias problemas, kurias akcentuoja ir gyventojai, administracijos direktorius įvardino Prienuose esančią F. Martišiaus gatvę ir sunkiasvorio transporto judėjimą šia gatve, taip pat avaringumu pasižymintį kelią nuo Prienų iki Kauno, kurio rekonstrukcijos klausimas „kybo“ ore nuo 2007 m.
Triukšmo lygis sumažėjo, oro tarša padidėjo
Prienų rajono savivaldybės gydytojas Virginijus Slauta skaitė pranešimą apie sunkiasvorio transporto eismo Prienų miesto F. Martišiaus gatvėje neigiamą poveikį gyventojų sveikatai ir jo pašalinimo būdus, pristatė triukšmo valdymo įstatymo pakeitimus, galiojančias higienos normas, akcentavo triukšmo padarinius sveikatai, jo sukeliamas ligas. V. Slautos teigimu, triukšmas F. Martišiaus g. šiek tiek sumažėjo apribojus sunkiasvorio transporto greitį.
Prienų mieste buvo atliktas ir oro taršos tyrimas. Anot gydytojo, oro tarša yra padidėjusi dėl miesto geografinės padėties (miestas įsikūręs dauboje). Labiausiai orą mieste teršia transportas, kitų didelių taršos šaltinių nėra.
Tvarkant pakeles nesaugomi medžiai
Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorė R. Baškytė kalbėjo apie pagrindinius valstybinės ir vietinės reikšmės kelių (gatvių), kurie eina per valstybės saugomas teritorijas (nacionalinius ir regioninius parkus, draustinius ir rezervatus), priežiūros ir plėtros reikalavimus.
R. Baškytė akcentavo, kad tvarkant pakeles saugomose teritorijose dažnai iškertami vertingi medžiai, sužalojami jų kamienai, pažeidžiamos šaknys. Taip pat atkreipė dėmesį į netinkamą tvorų, kurios įrengtos apsaugant pakeles nuo žvėrių, aikštelių, poilsiaviečių būklę, kviesdama atsakingiau įsisavinti lėšas. „Jeigu aikštelė įrengta blogai, tai iššūkis, apie kurį turi galvoti visi“, – pabrėžė VSTT direktorė. Anot jos, kelius saugomose teritorijose reikia tvarkyti, būtina įrengti naujus bei prižiūrėti esamus privažiavimus prie lankomų gamtos objektų, tačiau reikia atsižvelgti į kraštovaizdžio specifiką, savitumą, nesunaikinti paveldo elementų.
Tvarkant kelius dažniausiai susiduriama su įvairiomis problemomis: dėl privačios žemės, esančios greta kelių, kai reikia labai aukštai iškelti kelius, dėl nepalankių sąlygų, didelių darbų apimčių, tam tikrų teisės aktų nuostatų. Kaip teigė R. Baškytė, vykdomus darbus dažnai labai apsunkina darbo kultūros stoka, prastai parengti techniniai projektai, vykdoma ekspertizė.
Pasak R. Baškytės, didelė problema, kuri būdinga visiems lankytiniems gamtos objektams, – šiukšlinimas. Anot jos, į Tarnybą dažnai kreipiasi gyventojai ir skundžiasi, kad šiukšlinama Balbieriškio atodanga. VSTT direktorės nuomone, vienas šios problemos sprendimo būdų galėtų būti sunkiasvorio transporto stovėjimo Balbieriškio atodangos aikštelėje apribojimas.
R. Baškytė kalbėjo ir apie kelių ženklus, akcentuodama, jog jie turėtų būti įvairūs, skirtingi, ir apie Prienų aplinkkelį. Anot VSTT vadovės, jo įrengimas kainuotų labai brangiai. Su tokia pačia problema susiduria ne tik Prienai, bet ir Trakai, Aukštadvaris, Birštonas. Viena iš išeičių, kurias pasiūlė direktorė, – uždrausti sunkiasvorio transporto judėjimą visuose minėtuose miestuose ir jį nukreipti automagistrale.
Ateityje Prienai gali būti daug saugesnis miestas
Kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas kalbėjo apie eismo saugumo būklę Prienų rajono savivaldybėje ir perspektyvas jai pagerinti. Vedėjas pasidžiaugė, kad minėtu laikotarpiu labai sumažėjo žuvusiųjų keliuose. Pagrindinės eismo nelaimių priežastys yra greičio viršijimas, jauni vairuotojai (apie 35 proc. visų sukeltų eismo įvykių), alkoholio vartojimas (apie 10 proc. visų žūčių), saugaus kelio inžinerijos kaip visumos trūkumas.
Analizuodamas Prienų miesto saugaus eismo situaciją, N. Abukauskas akcentavo, jog pagal miesto dydį avaringumas jame nėra didelis. Per 4 paskutinius metus Prienuose nežuvo nė vienas žmogus. Pavojingos ir nesaugios yra tos gatvės, kurios jungiasi su regioniniais, kitų miestų, regionų keliais. Tai J. Basanavičiaus g., Kauno g. ir Vytauto g. „Saugaus eismo sąlygas blogina susipynęs tranzitinis ir vietinis eismas. Jeigu nusprendžiama, kad ši gatvė skirta miesto eismui, tai tranzitiniam ji turi būti nepatogi“, – teigė Kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas ir pasiūlė savivaldybei pačiai nusistatyti, koks eismas per miestą turėtų būti prioritetu.
Anot N. Abukausko, daugiausia eismo įvykių Prienuose įvyksta perėjose. Pėsčiomis vaikščioti yra nepatogu ir nesaugu, nes mieste dominuoja transportas. Kai kurios gatvės, pavyzdžiui, Kauno, pasak Eismo saugumo specialisto, dirbtinai sudaro patogias sąlygas greičiau važinėti vairuotojams, bet pablogina sąlygas pereiti gatvę pėstiesiems.
Nesaugi gali būti ir ryškiai nudažyta perėja. Kodėl? N. Abukausko teigimu, į tokią perėją pėstysis įžengs drąsiau, tuo tarpu vairuotojas nesitikės tokio žingsnio, neįvertins situacijos. Pagrindinėmis avaringumo priežastimis jis įvardino transporto priemonių dominavimą mieste, neskatinimą vaikščioti pėsčiomis, persėsti ant dviračio, eismo sąlygų pablogėjimą, greičio viršijimą, dviprasmiškas eismo situacijas ir gyvenamosios aplinkos patrauklumo sumažėjimą. „Dėl tos priežasties kartais negalima kaltinti vairuotojų, esą jie neįvertina situacijos ir laksto“, – pabrėžė N. Abukauskas, pateikdamas pavyzdį – įvažiavimą į Prienus nuo Vilniaus pusės. Anot jo, baltas ženklas nurodo 50 km greitį, tačiau vairuotojui atrodo, jog šis kelias – dar užmiesčio kelio tęsinys, o greičio mažinimo priemonės jokios nėra, kad į miesto teritoriją negalima būtų įvažiuoti didesniu nei 50 km greičiu. „Ši vieta, beje, labai avaringa“, – pabrėžė pranešėjas.
Dviprasmiškos situacijos mieste, anot N. Abukausko, susidaro Vytauto g. „Tik sovietinio mąstymo valdžia galėjo taip sugalvoti. Kaip lėtai važiuoti plačia gatve, kaip saugiai ją pereiti pėsčiajam? Ypač nesaugi ši gatvė vaikams. Sankryžų parametrai ir eismo organizavimas jose – labai didelė problema. Sankryžų turėtų būti mažiau. Papildomų ženklų irgi turėtų būti mažiau, nes ženklai mieste blaško vairuotojų dėmesį. Pėstiesiems turėtų būti kuo trumpesnis kelio kirtimas. Jei gatvė plati, išilgai jos galima įrengti žaliąją juostą. Vytauto g., prie „Senukų“ prekybos centro, galima suformuoti trumpesnę perėją su automobilių parkavimu“, – dalino patarimus N. Abukauskas, pridurdamas, jog reikia sukurti aiškias ir logiškas kelių infrastruktūras, kad būtų saugu tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams, bei siūlydamas parengti kompleksinę miesto eismo saugumo priemonių studiją, taip pat diegti inžinerines eismo saugumo priemones.
Visi plėtros projektai – tarp Kauno ir Marijampolės
Kelių direkcijos Perspektyvinio planavimo skyriaus patarėjas Arūnas Rutka perskaitė pranešimą apie valstybinės reikšmės kelių rekonstrukcijos ir plėtros galimybes Prienų ir aplinkinių rajonų savivaldybėse, taip pat trumpai pristatė 2007–2013 m. ES lėšomis įgyvendintus projektus.
Kaip teigė A. Rutka, visi perspektyviniai plėtros projektai yra numatomi tarp Kauno ir Marijampolės. Deja, krizės laikotarpiu buvo labai apribotos galimybės plėtrai.
Pristatydamas Prienų ir aplinkinių rajonų savivaldybių planuojamus įgyvendinti projektus (aplinkkelis Kaune, Karmėlavoje, Simne ir kt.), pranešėjas akcentavo planuojamą rekonstruoti kelio ruožą kelio AS Kaunas–Marijampolė–Suvalkai nuo 22 km iki 56 km. Sutvarkius minėtą kelio ruožą, bus galimybė nukreipti dalį sunkiasvorio transporto nuo Prienų.
A. Rutkos teigimu, tęsiant kelio Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukciją, šiuo metu rengiamas specialus rekonstravimo planas, taip pat vyksta viešieji pirkimai Simno aplinkkelio projekto vykdymui
Užsimindamas apie Prienų aplinkkelio galimybę, Kelių direkcijos atstovas pabrėžė, jog tik Kauno rajono planuose pažymėta jo planuojama vieta – Prienų miesto bendrajame plane jis nėra pažymėtas.
Pranešėjas pristatė ir kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė Prienų aplinkkelio poreikio analizę. Šis aplinkkelis bus aktualus tik sunkiasvoriam transportui, lengviesiems automobiliams jis nebus patrauklus.
Kaip teigė A. Rutka, šiais metais bus išasfaltuotas tik kelio Pažėrai–Kazlų Rūda likęs žvyrkelio ruožas, tačiau daugiau žvyrkelių asfaltuoti nenumatoma.
Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros projektai, susieti su valstybės saugomomis teritorijomis
Kelių direkcijos Perspektyvinio planavimo skyriaus vyr. specialistė Jūratė Šerpytė-Vaičiulionienė skaitė pranešimą tema – „Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros projektai, susieti su valstybės saugomomis teritorijomis“.
Pranešėja pristatė valstybinės reikšmės kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožo nuo 11,6 km iki 30,1 km rekonstrukcijos specialųjį planą, parengtą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 23,4 km iki 35,4 km (Prienų r.) rekonstrukcijos projektą (bus įrengta dviejų lygių sankryža) ir kitus projektus. Pažymėta, kad Skriaudžių sankryžos rekonstrukcija bus daroma taip, kad sankryža nekirstų Skriaudžių valstybinio geomorfologinio draustinio teritorijos.
Ir šios pranešėjos dėmesio sulaukė Prienų aplinkkelio klausimas. Kelių direkcijos atstovė teigė, jog aplinkkelį, kuris nėra numatytas Prienų miesto bendrajame plane, būtų planuojama įrengti Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Vis dėlto specialistė labai abejojo, ar vykdant tokius darbus nebus pažeistas kraštovaizdis (Prienų šilo, Naravų kaimo).
Vietinius kelius gadina transportas, viršijantis leidžiamus svorius
Prienų rajono savivaldybės administracijos Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vyr. specialistas Juozas Šiugždinis apžvelgė Prienų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių su žvyro danga būklę, priežiūrą ir finansavimą.
Pranešėjas trumpai pristatė statistinius duomenis apie vietinės reikšmės kelius, akcentavo, kad transportas, kuris viršija leidžiamus svorius važiuojant rajono keliais, labai gadina vietinius kelius, dažnai jie tampa nebeišvažiuojami. Pasak specialisto, rajono kelių apkrovimas labai padidės, kai bus pradėta kelio ruožo „Via Baltica“ rekonstrukcija. Kelių direkcijos atstovų prašyta derinti savo vykdomus darbus, priimamus sprendimus su Savivaldybe.
Aktualios ir vietinės problemos
Renginyje dalyvavęs Veiverių seniūnijos seniūnas Vaclovas Ramanauskas kalbėjo apie Veiverių miestelio problemas. Pasak seniūno, dėl „Rail Baltica“ projekto labai padidėjo transporto srautas per miestelį. Jis apgailestavo, kad vykdant bet kurio aplinkinio kelio remontą, visas transportas nukreipiamas per miestelį, bei prašė Kelių direkcijos supratimo ir bendradarbiavimo.
Vietinės reikšmės kelių (gatvių) tiesimo, taisymo (remonto), priežiūros ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo darbų, atliekamų už Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas, kokybės kontrolės priežiūros savivaldybėse temą pristatė Kelių direkcijos Vietinių kelių skyriaus vedėjas Stanislovas Stančikas.
Pranešimo metu S. Stančikas akcentavo orientavimąsi į aukštą darbų kokybę. Ši žinutė siunčiama tiek užsakovams, tiek rangovams. Pasak pranešėjo, iš rangovų būtina reikalauti savikontrolės, techniniai prižiūrėtojai turi labai griežtai prižiūrėti darbus, o jų veikla turi būti labai griežtai kontroliuojama. Tiesa, vietinės reikšmės keliai laikomi nesudėtingais statiniais, todėl jiems ir jų priežiūrai nėra keliami tokie aukšti reikalavimai.
Kalbėdamas apie kelių gadinimą ir žvyrkelių eksploataciją pavasario metu, S. Stančikas atkreipė dėmesį, jog tuo turi rūpintis kelių savininkai. Būtina riboti eismą tokiais keliais pavasarį, ypač polaidžio metu. Seniūnai, anot Kelių direkcijos Vietinių kelių skyriaus vedėjo, turi inicijuoti kelio ženklų, ribojančių eismą, pastatymą ir kontroliuoti, kaip jų laikomasi.
Roma Sinkevičiūtė
