Jei gyventume 120 metų, jei į pensiją išeitume 85 metų… Ar ateityje ligonį slaugytų robotai?
Europos ilgalaikės priežiūros įstaigų vadovų kongrese 18 valstybių socialinės ir sveikatos priežiūros sistemų praktikai klausė pranešimus, diskutavo tema „TECHNOLOGIJOS GLOBOJE – GALIMYBĖS IR LIMITAI“ apie technologijų naudojimą ilgalaikėje žmogaus priežiūroje. Mokslininkai lektoriai iš Austrijos, Šveicarijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Italijos , Prancūzijos ir kitų šalių teikė tyrimų išvadas, įžvalgas, šalių – technologijų naudotojų praktikai analizavo įdiegtų įvairių elementų teigiamą ir neigiamą įtaką žmogui.
Ar norėčiau, kad ateityje mane, globojamą ar slaugomą, aptarnautų robotas? Ar norėčiau, kad ten, kur gyvenu, visi žinotų, kada einu miegoti, kiek kartų per naktį keliuosi į WC, kiek išgeriu vandens ir pan? Sujungus informaciją į sistemą, tai kontroliuotų davikliai, analizuotų personalas, darytų išvadas. Dėl to žmogaus priežiūra taptų efektyvesnė, jam būtų saugiau. Bet ar neprasilenktume su etikos normomis? Vokietijos profesorius dr. T.Klie prieštarauja šioms technologijoms žmogaus gyvenime: niekas neturi teisės kištis į mano gyvenimą, kad ir esu silpnesnės sveikatos. Atseit technologijos pašalins daug rizikų mano gyvenime, bet nėra pasaulyje tokios sistemos, kuri pašalintų visas rizikas.
Technologijų naudojimas tam, kad būtų greitai keičiamasi informacija tarp teikiančių paslaugas žmogui socialinės sistemos ir tarp sveikatos priežiūros personalo, turėtų tapti laime paslaugos gavėjui. Jam būtų naudingas operatyvumas: žmogus gulėjo ligoninėje, buvo reabilitacijoje, tolesnis prižiūrintis globos, slaugos namų ar į žmogaus namus ateinantis personalas tą pačią dieną gauna nuorodas technologijomis, kaip toliau efektyviai, profesionaliai prižiūrėti asmenį, kaip gydyti, kokias atlikti medicinines procedūras, prevencijas ir t.t. Sveikatos sektorius paruošia rekomendacijas slaugos ir globos įstaigai, paslaugų į namus teikėjams, kaip geriausiai padėti po gydymo. Fantazijos? Ne. Šalyse modeliai pradeda sėkmingai veikti.
Daugiafunkcinė sistema (Telemedicina) diegiama Prancūzijoje: per 20 miestų sujungti į elektroninę sveikatos sistemą, centras – Paryžiuje. Sistema sėkmingai naudojasi gydytojai, slaugos darbuotojai ir gyventojai. Per tinkle rengiamas konferencijas supažindinama su medicinos naujovėmis, neišeidamas iš savo namų gali gauti gydytojų konsultacijas. Po šios sistemos įvedimo atsisakyta dalies medikų visuose eksperimentiniuose miestuose, sumažėjo ekonominės išlaidos. Sutaupoma gydytojų ir besikreipiančiųjų laiko, nes technologijų dėka gerai apmokytas vidurinis medicinos personalas perduoda gydytojų centrui visą informaciją (pvz., paciento tyrimų rezultatus, kitus duomenis). Ligonio ir sveikatos sektoriaus bendradarbiavimo efektyvumui didinti valstybė kuria infrastruktūrą, kurioje yra techninės galimybės, gebantys jomis naudotis paslaugų teikėjai ir gavėjai, ypatingai tobulas personalas, bendra analizės sistema, teisės aktai.
Suomijoje, Helsinkyje,2012 m. atidaryti 70 gyventojų išmanieji globos namai pagal koncepciją „turėk savo gyvenimą“. Projektas skirtas sergantiesiems demencija: pastate kambariai išdėstyti ratu, viduryje – virtuvėlė, valgomasis, darbuotojai, užimtumo erdvės. Kiekviename kambaryje – išmaniosios grindys: naktį žmogui atsistojus, nugriuvus jos siunčia signalą personalui.Vaistų dozatoriai individualiomis dozėmis paskirsto kiekvienam vaistus. Išmaniosios šiukšliadėžės sugeria panaudotų slaugos priemonių kvapą. Kiekvienas turi savijautos apyrankę išsikviesti pagalbą, fiksuoti informaciją: koks spaudimas, širdies ritmas, kiek laiko miegojo ir t.t. Dėl panašių technologijų žmogui yra daugiau privatumo, nes į kambarį nuolat neateina personalas, užtikrinamas saugumas, ypač naktį, taupomas darbuotojų darbo laikas, stebimas ir kontroliuojamas jų darbo efektyvumas, kaip greitai reaguojama į technologinius signalus. Taip stiprinama ir personalo atsakomybė.
Japonijoje sveikatos priežiūros sistemoje sėkmingai taikomi robotai, padedantys ligoniams judėti po insulto, bei robotai, duodantys garsines komandas. „Išmanusis tualetas“ iškart nusiunčia gydytojui įvairius duomenis po šlapimo tyrimo.
Austrijoje 1993–2009 m. valstybės finansuojama mokslininkų darbo grupė kūrė keletą senjorų gyvenimo prototipų, juos analizavo ir pateikė visuomenei pasirinkti pageidaujamus ir priimtiniausius. Gal „šeimos namų“ (Lietuvoje – kartų namai?) modelis: kartu gyvena kelios kartos, prižiūri vieni kitus, teikia pagalbas, tačiau gauna daug įvairių paslaugų iš išorės. „Kaimo“ modelyje į sukurtą infrastruktūrą susirenka panašių poreikių, pomėgių, netgi keistumų žmonės iš savo gyvenamosios teritorijos (savivaldybių globos namai?). „Normalios bendrystės“ (senjorų rezidencijos, neįgalaus jaunimo namai ir pan.) modelis – kai viename name kaip šeima gyvena būrys asmenų, turinčių panašų socialinį statusą ar panašius požymius. „Pasakiško gyvenimo“ (privatūs namai?) modelyje puikiai sutvarkyta aplinka, pritaikyta infrastruktūra, teikiamos visos pageidaujamos sveikatos, reabilitacijos, SPA, edukacinės, kultūros paslaugos. Idealu, bet kas už tai apmoka?
Prižiūrėtų robotai. Ką veiktų personalas?
Austrijos mokslininkai kartu su praktikais mėgino prognozuoti ilgalaikę priežiūrą 2150 metais, kai gyventume 120 metų, į pensiją išeitume85 m. Greitai vykstant pokyčiams žmonijos istorijoje (ar Lietuvoje prieš 20 metų galvojome, kad dažno rankoje bus vienas ar du mobilūs telefonai, kad neįgalusis, senjoras iš globos namų galės bendrauti per „skaipą“ su savo vaikais, giminaičiais, esančiais bet kuriame pasaulio krašte, kad sunkus ligonis galės valdyti kompiuterį ir pan?), „kelionė“ į prognozes po daugiau nei 100 metų – ne fantazijų kūrinys. Tai, kaip teigė mokslininkai, „sunkus darbas“.
Ar tiesa, kad tolimesnėje ateityje žmonės gyvens be rūpesčių? Kaip praleis senatvę? Valstybės gerovė formuojasi geriau nei kiekvieno žmogaus individuali gerovė. Kaip reikės išvengti sunkių ligų? Už ką pirkti medikamentus, maistą, paslaugas pensininkui, jei dirbančių, mokančių mokesčius ir turinčių pajamas skaičius didės ne taip grėsmingai kaip gyvenimo trukmė? Kaip bus konstruojamas senjoro, ligonio gyvenimas? Kas jį prižiūrės? Tik robotai? Koks bus robotas? Panašus į žmogų? Kalbantis? Jei ne, jo nepriims senoliai. Kokios roboto funkcijos: pagalba kasdienos buityje, pvz., išplaus galvą ( žmogus taps kaip mašina plovykloje ), pamaitins, pakeis sauskelnes? Ar tai bus priimtina gaunančiam paslaugas? Stebės, kontroliuos išėjimus, judėjimą, griuvimus, teiks kitas pagalbas? Japonijoje naudojant robotus nėra nei finansinės, nei etikos problemų.
Prognozuojamas2150 m. kitas specialistų vaidmuo: priežiūra bus robotizuota, o darbuotojams liks bendravimo, integracijos pusė. Žmogus turės turėti teisę pasirinkti, pirmiausia – jo pasirinkimas, po to – technologijos. Žmogui reikia žmogaus, taip buvo, yra ir bus ateityje, nes žmogiškų santykių svarbos niekas negalės pakeisti ir po šimto metų. Baziniai priežiūros principai išliks: nepriklausomybė, pasirinkimo galimybės, privatumas, orios sąlygos. Technologijos bus standartas.
Xxx
Kongrese nagrinėtos technologijų kūrimo, naudojimo socialinėje sistemoje, sveikatos temos kėlė daug klausimų tiek mokslininkams, tiek praktikams. Pasaulio demografinėje situacijoje, kai žmogus gyvena vis ilgiau, technologijų naudojimas sveikatos, socialinėje sistemose – iššūkis valstybėms. Reikia daug lėšų, tačiau technologijų gamyba, įdiegimas – kartu ir ekonomikos vystymo skatinimas.
O Lietuvoje?
Yra technologijų (iškvietimo sistemos, saugumo pulteliai, „skaipas“, slidžios paklodės ir t.t.). Tačiau visa tai – paslaugos kaina. Reikalavimai priežiūros kokybei teisės aktuose auga (orių sąlygų sukūrimas, socialinės veiklos pagal sveikatą, personalo normatyvai, įvairios priemonės kokybei užtikrinti lengvinant prižiūrimo žmogaus gyvenimą ir personalo darbą ir t.t.), lėšų valstybėje trūksta. Didinama savivaldos atsakomybė už žmonių sveikatos, socialinę priežiūrą. Kol kas savivaldybės priverstos globos namuose apgyvendinti tik slaugomus asmenis, nes jų priežiūrą dotuoja valstybė. Gauti slaugomo asmens statusą pagal galiojančią tvarką nėra lengva (pažyma SPS-1). Slaugos kaina Lietuvoje taip pat labai įvairuoja. Tikėtina, kad vietos valdžiai valstybės perduotas savarankiškumas nuo 2014 m. padės geriau spręsti socialines problemas, tarp jų – ir kokybišką stacionarią priežiūrą, nesvarbu, socialinėje ar sveikatos priežiūros sistemoje būtų slaugomas/globojamas žmogus, tik ne gyvenimą tęsiantis „globos“ lovoje (taip vadinamos globos vietos slaugos ligoninėse). Paslaugų į namus gražių pavyzdžių Lietuvoje yra. Tačiau kiekvieno senyvo amžiaus ar neįgalaus žmogaus jo reikalingos paslaugos nepasiekia, šiandien dar nėra aktyvaus, efektyvaus sisteminio, darniai besikoordinuojančio su sveikatos paslaugomis tinklo.
Taigi kol kas robotų slauga mums negresia. Bet būtina ieškoti daugiau galimybių teikti integruotas globos ir slaugos paslaugas į namus, nesant jų, bet esant poreikiui – valstybei ir savivaldai turėti finansines galimybes institucinei priežiūrai. Tik nepalikti žmogaus be nieko.
Europa politiniame lygmenyje jau aktyviai diskutuoja ilgalaikės priežiūros kokybės ir plėtros tema. Tai skatina daryti demografinė situacija. Lietuvoje, skirtingai nei mūsų kaimynėse Latvijoje ir Estijoje, kol kas diskusijų mažai. Noriu tikėti, kad jos šiemet prasidės. Demografinės prognozės – tai užduotys valdžiai, politikams.
Angelė Bajorienė, Europos ilgalaikės priežiūros įstaigų vadovų asociacijos (E.D.E.) generalinės tarybos ir vykdomosios valdybos narė
