home Sveikata Miego sutrikimai

Miego sutrikimai

Miego sutrikimas – tai nepilnavertis miegas, bloginantis sveikatą, mažinantis atsparumą įvairioms ligoms. Kai žmogus skundžiasi nemiga, galime suprasti, jog jis nepakankamai miega, neišsimiega, dažnai nubunda naktį, o tai reiškia ir nepailsi. Miegas yra labai svarbus žmogui ir jo savijautai: darbingumui, imuninei sistemai. Dėl miego nepilnavertiškumo atsiranda nuovargio jausmas, mieguistumas darbo metu, kyla antsvoris, kadangi pasireiškia alkio ir sotumo jutimo sutrikimai. Iš to seka virškinimo problemos, galvos skausmai, atminties sutrikimai, suvokimo-pažinimo sugebėjimo silpnumas, nuotaikų kaita. Yra žmonių, kuriuos kamuoja patologinis mieguistumas dienos metu arba neįprasti poelgiai miego metu. Insomnija, arba nemiga, – tai pasikartojantys sunkumai užmigti arba miegoti užmigus. Tai vienas dažniausių miego sutrikimų, ja skundžiasi apie 10–15 proc. žmonių. Tikrosios nemigos nereikėtų painioti su atsitiktiniu negalėjimu užmigti, kuris pasitaiko labai susijaudinus, sunerimus ar susidūrus su svarbiais gyvenimo pokyčiais: stresinėms situacijoms būdinga organizmo reakcija išlikti budriam, pasirengusiam greitai veikti. Nemiga, arba miego sutrikimas, paprastai diagnozuojama tuomet, kai žmogus ilgiau nei tris savaites daugiau nei tris kartus per savaitę neužmiega per 45 minutes ar ilgiau. Įdomus faktas yra toks, jog gydymas vaistais, veikiantis tik nemigos pašalinimą, turi trumpalaikį poveikį, lemia tik laikiną palengvėjimą. Nemiga nekamuos tol, kol bus geriami vaistai. Jeigu vaistai nuo nemigos nutraukiami vartoti, nemiga tik sustiprėja. Nemigos kamuojamiems žmonėms dažniausiai reikalinga psichoterapeutų pagalba (jei atmetama galimybė, kad nemigą lemia fizinė liga arba kitokios aiškiai fiziologinės priežastys). Miego trūkumo sindromas, padidėjęs mieguistumas, arba somnolencija, – tai, atrodo, priešingas nemigai miego sutrikimas. Tai atvejai, kai žmogus miega ne mažiau kaip 8 valandas naktį, tačiau dieną vis tiek jaučiasi mieguistas, nepailsėjęs. Toks miego trūkumas dažnai slepia kur kas sunkesnius miego sutrikimus. Vienas iš jų – miego apnėja. Miego apnėja – tai toks miego sutrikimas, kai miegant nustojama kvėpuoti. Žmogus turi prabusti, sąmoningai atnaujinti kvėpavimą ir tik tada gali miegoti toliau. Tai gali nutikti net iki 100 kartų per naktį. Ryte to neprisimenama, bet jaučiamas nuovargis, miego trūkumas, mieguistumas. Tai greičiausiai susiję su smegenų kamieno srities trūkumais (būtent ši sritis kontroliuoja refleksinį kvėpavimą). Gali būti, kad staigios kūdikių mirties sindromas (dar vadinamas „mirtimi lovytėje“) yra panašios prigimties: sąmoningas kvėpavimas arba gebėjimas sąmoningai atnaujinti kvėpavimą dar nėra pakankamai tobulas, taigi sutrikus refleksiniam kvėpavimui kūdikis tiesiog uždūsta. Miego apnėja diagnozuojama maždaug 5 procentams visų žmonių. Paprastai dažniausiai ji kamuoja vyrus (85 proc. atvejų), be to, turinčius viršsvorį. Narkolepsija – dar vienas su padidėjusiu mieguistumu susijęs miego sutrikimas. Jam būdinga tai, kad užmiegama aktyvios veiklos metu. Pavyzdžiui, nieko nuostabaus, jei studentas, klausydamasis paskaitos, užmiega. Sergantis narkolepsija žmogus staiga praranda raumenų tonusą, jį tarsi ištinka paralyžius. Narkolepsija vienodai būdinga ir moterims, ir vyrams, prasideda dažniausiai jauname amžiuje arba paauglystėje. Gydoma vaistais. Dar viena miego sutrikimų grupė – parasomnijos. Dažniausiai jos prasideda ankstyvoje vaikystėje arba paauglystėje ir dingsta suaugus. Jiems priskiriama naktinis šlapinimasis, vaikščiojimas miegant, naktiniai siaubai. Naktiniai siaubai – tai jokiu būdu ne tas pats, kas tiesiog blogi sapnai, arba košmarai. Ir vieni, ir kiti trikdo miegą, tačiau košmarai arba blogi sapnai, daugiau psichologinių priežasčių sukelti, gali ištikti bet kokį žmogų. Tuo tarpu naktiniai siaubai vyksta giliausio miego metu, dažniausiai būdingi berniukams. Iš tiesų jokio baisaus sapno arba košmaro tuo metu nesapnuojama, tačiau vaikas gali atsisėsti lovoje, imti garsiai verkti arba rėkti, šnekėti, vaikščioti. Dažniausiai jį išpila prakaitas, pulsas labai padažnėja, kvėpavimas greitas, bet nereguliarus. Naktinio siaubo kamuojamas žmogus paprastai būna atsimerkęs, tačiau nieko nemato, nereaguoja į aplinką. Kadangi tai giliausio miego stadija, pažadinti naktinio siaubo ištiktą žmogų sunku. Bėgant metams trumpėja giliausio miego stadija, taigi ir šis sutrikimas paprastai išnyksta. Taip pat glaudžiai susijęs su naktiniais siaubais yra somnabulizmas – pagrindinis simptomas yra atsikėlimas iš lovos naktį, epizodo metu asmens veido išraiška nustebusi, jis silpnai reaguoja į aplinkos dirgiklius, jį itin sunku pažadinti. Pabudus nieko neprisimenama. Somnabulizmas dažniausiai pasireiškia vaikystėje ir išnyksta iki 15m.

Dar keletas su miegu susijusių ligų

Viena iš jų – neramių kojų sindromas. Tai neurologinis sensomotorinis (jutimų ir judėjimo) sutrikimas, apibūdinamas nemaloniais deginimo, dūrimo, skausmo pojūčiais kojų raumenyse. Miego paralyžius. Tai visiškai normalus veiksnys, lemiantis žmogaus nejudrumą miegant. Miego paralyžius dažniausiai baigiasi žmogui prabudus, o kartais ir prabudus reikia palaukti kelias sekundes ar ilgiau, kad būtų galima pajudinti galūnes. Žmonės, prabudę ir pirmą kartą patiriantys šį jausmą, dažnai ima šiam paralyžiui priešintis ir supanikuoja. Jei prabudus, jaučiamas paralyžius, specialistai rekomenduoja jam nesipriešinti, nes tai tik dar labiau kelia baimę ir stipriną paralyžiaus jausmą. Rekomenduojama žmogui atsipalaiduoti, giliai kvėpuoti, ir, jei paralyžius nepraeina, po truputi išjudinti galūnes, pradedant nuo pirštų. Sumišusio budrumo būsena – ji pasireiškia pusiau sąmoningais veiksmais, pavyzdžiui miegamajame esančių daiktų tvarkymu. Kai kurie žmonės pasigamina valgyti ir valgo, tačiau, kadangi tai daro nesąmoningai, valgo netinkamą maistą – sviestą, žalią mėsą. Sutrikimas dar vadinamas valgymo miegant sutrikimu. Vidutinė normali suaugusiųjų miego trukmė – 7–8 val. Jei suaugęs žmogus nuolat miega mažiau nei 6 val., tai byloja apie miego trūkumą, daugeliui tokių žmonių būna sumažėjęs pasitenkinimas gyvenimu. Patarimai geram ir sveikam miegui: neikite miegoti alkani, arba atvirkščiai – labai persivalgę, vėdinkite patalpas, negerkite kavos, arbatos, tonizuojančių gėrimų prieš miegą, venkite streso, pykčių, ilgai nemiegokite dieną ir, žinoma, sveikai matinkitės.

Parengė Roma Sinkevičiūtė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close