home Mokslas Ką mums sako sapnai?

Ką mums sako sapnai?

Siurrealizmo genijus Salvadoras Dali sapnuose regėdavo nežinomą rusę mergaitę, o vėliau jo sutiktos būsimos vienintelės žmonos iš Rusijos išvaizda neįtikėtinai sutapo su mergaite sapnuose. Taip pat kalbama, jog rusų chemikas Dmitrijus Mendelejevas susapnavo mokslo šedevrą – periodinę elementų lentelę. Anot psichologės Ievos Dulinskaitės, sapnus šifruoti verta – tai gali būti prasmingos žinutės iš mūsų pasąmonės, galbūt ir pranašystės.  

Sapnų gimimas

Vokiečių psichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas (Sigmund Freud) kone visus suaugusių žmonių sapnuojamus simbolius sieja su lytiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai sapnuojami lytiniai santykiai. Jo teigimu, realiame gyvenime nutylėti geismai atsiskleidžia sapnuose. Tačiau juos ne visada atpažįstame po vidinės cenzūros priedanga – intymūs santykiai sapnuose pasireiškia netiesiogine prasme. Z. Froido mokinio Karlo Gustavo Jungo (Carl Gustav Jung)  analitinę psichoterapiją analizuojanti psichologė I. Dulinskaitė pasakoja, jog sapnai yra vaizdiniai, pojūčiai, garsai, spalvos ir visa kita, ką mes patiriame gyvenime. Tačiau vieno supratimo nėra, tikslų apibrėžimą galime susigalvoti ir kiekvienas sau. Z. Froido teigimu, sapnai padeda patenkinti poreikius, kurių nepavyksta įgyvendinti realybėje, tačiau jo mokinys K. G. Jungas panašias idėjas pritaikė savaip. Jis manė, kad sapnai palaiko pusiausvyros funkciją tarp sąmonės ir pasąmonės: juose dingsta barjerai, kurių nebestabdo sąmonė. Pavyzdžiui, kai realybėje ant ko nors pykstame, dažniausiai mus stabdo vidinis suvokimas, jog negalima mušti žmogaus, bet vėliau, kaip kompensacija, tai gali pasirodyti sapnuose.  

Kam reikalingi sapnai?

Senovėje sapnai buvo suvokiami kaip pranašai, nešantys slaptą mitinę informaciją. Sapnų prasmę galėdavo įžvelgti tik žyniai. Šiuolaikinis mokslas sapnus vertina keliais požiūriais – objektyviuoju ir subjektyviuoju lygmeniu. Viena vertus, sapnai – tai fiziologinis reiškinys, kai sapnuojant žmogaus kūnas ir sąmonė tiesiog ilsisi, bet smegenys perdirba informaciją, gautą dienos metu. Sapnuose regimus simbolius galime suvokti tiesiogiai, didelės prasmės jie neturi. Kita teorija sapnus vertina kaip svarbius ženklus. Pavyzdžiui, psichologai, kurie analizuoja sapnus, mato juos ne kaip atsitiktinius vaizdus, o kaip tam tikrą simbolinę medžiagą, kuri išplaukia iš pasąmonės. Tai tarsi prasmingos žinutės pačiam žmogui.  

Sapnų įrašymas

Mokslininkai pranašauja, jog netolimoje ateityje bus galima įrašyti ir pasižiūrėti sapnus. Paklausta apie tokios, šiuo metu žmogaus protui sunkiai suvokiamos naujovės naudą, I. Dulinskaitė atsakė, jog netgi turėdama galimybę niekada nepasinaudotų sapnų įrašymo įrenginiais. „Kai žmogus prisimena sapną ir apie jį pasakoja, tai siunčiama žinutė yra ne tik tai, ką jis sapnavo, bet ir tai, kaip pasakoja, kuriuos dalykus akcentuoja. Kartais netgi gali būti, jog objektyviai žmogus sapnavo truputį kitaip, negu pasakoja. Per naktį susapnuojame apie 10 sapnų, galvoje išlieka vienas arba du, tad tie, kurie lieka, ko gero, įsimenami ne veltui – tai ir yra svarbiosios žinutės. Sapnų įrašinėjimas kelia informacijos pertekliaus grėsmę. Beje, kai kurie sapnai yra baisūs, gąsdinantys, tokie, apie kuriuos nesinori nei galvoti, nei kalbėti, ir gerai, jog kartais jų tiesiog neprisimename“, – aiškina psichologė. Pašnekovė taip pat baiminasi, jog galėtų kilti pykčių tarp vyro ir žmonos: „Jei vyras pamatys savo žmonos erotinį sapną, užpyks, kad ji neištikima“. Prakalbus apie pavydą, psichologė primena, jog nederėtų pulti į paniką, jei antra pusė regi romantiškus sapnus su kitu žmogumi. Tokie sapnai dažniausiai nereiškia, jog kažkuris yra ar planuoja būti neištikimas. Tai gali būti paskatinimas ieškoti gilesnės prasmės, pavyzdžiui, pasikalbėti apie abipusį esamų santykių patenkinimą.  

Sapnuojame visi ir visada

Kartais pabudę neprisimename, tačiau sapnuojame kaskart užmigę. Yra kelios miego fazės, kurių viena trunka iki dviejų valandų. Kiekvienoje fazėje leidžiamės į vis gilesnes miego stadijas. Penktosios – REM (rapid eye movement) stadijos metu patiriama daugiausiai sapnų, po to keliaujama link būdravimo ir miegas vėl gilėja. Didžiausia tikimybė, jog atsiminsime daugiausiai sapnų tuomet, kai atsikeliame būtent REM stadijos metu. Kaip teigia I. Dulinskaitė, galima išmokti sapnus prisiminti, tačiau tuo piktnaudžiauti nevertėtų dėl sveikatos. „Nuolat užsirašinėjant, mąstant apie sapnus, pasąmonėje išlieka žinutė, jog norite juos prisiminti. Taip pat yra išrasti laikrodžiai, kurie matuoja pulsą ir žadina REM stadijos metu, kad žmonės pabustų būtent tada, kai yra didžiausia tikimybė atsiminti sapnus. Taigi būdų yra, tačiau tai tik įdomumo interesas. Su sapnais reikia elgtis atsargiai, nereikėtų to daryti organizmo poilsio sąskaita, vien dėl azarto neverta aukoti miego“, – pasakoja psichologė. Sapnas yra asmeninis reiškinys, jame pasireiškia kiekvieno psichinė pasąmonė. Pavyzdžiui, nuo gimimo negalintys matyti žmonės sapnuoja pojūčius, kuriuos patiria ir realiame gyvenime: sapnuose girdi, užuodžia.  

Sapnininkai

Sapnininkai gali parodyti nebent kolektyvinę prasmę, todėl yra kvaila jais rimtai pasitikėti. Pavyzdžiui, saulė traktuojama kaip energijos simbolis, tačiau kažkurį žmogų ji degina ir yra neigiamas – skausmo ženklas. Taip pat ir šuo – jis gali turėti ir draugiškumo, ir agresijos reikšmę. I. Dulinskaitė pasakoja, jog namų šlavimas, dantų ištraukimas dažniausiai laikomi nelaimės pranašais, sapnuose interpretuojami kaip netekties ar mirties ženklas. Galbūt tai tinka daliai žmonių, tačiau kažkuriam gali pasitaikyti visiškai priešinga reikšmė. Šlavimas gali būti ir apsivalymas, bėdų atsikratymas – geras ženklas. Niekas kitas geriau už patį žmogų negali suprasti, ką sako sapnas. Kiekvienas pats turi atsirinkti, kuri interpretacija teisinga. Sapnų aiškinimo knygose galima aptikti idėjų, bet reikia gilintis, ką vienas ar kitas simbolis gali reikšti būtent asmeniškai. Interpretuojant sapnus svarbiausia yra asmeninė simbolio reikšmė. Spalvų buvimas ar nebuvimas nėra ypatingai svarbu, nereikėtų to sureikšminti. Kai kurie žmonės, pasakodami apie sapną, nepabrėžia spalvų, tokiu atveju nereikia jų ieškoti, kiti pasakoja ir pamini spalvą, tuomet tai yra tiesiog dar vienas ženklas sapnui paaiškinti.  

Lunatizmas

Lunatizmas yra tam tikras miego sutrikimas, nesusijęs su sapnais. Tai – sąmoninga būsena tarp miego ir būdravimo. Daromos prielaidos, jog lunatizmas – paveldimas, tačiau iš jo išaugama. Dažniausiai lunatikuoja maži vaikai, nes jie ilgiau miega, jų miegas būna gilus. Daugiausiai lunatizmo aptinkama gilesnių miego stadijų metu iki REM. Tačiau lunatizmo nereikėtų bijoti, suaugusiesiems tai pasireiškia švelnia forma, iš lovos atsikėlę miegantys žmonės dažniausiai patys ir sugrįžta. Per miegus vaikštančio žmogaus negalima žadinti, geriau atsargiai paėmus už rankos parvesti į lovą. Jei yra poreikis ar pavojinga situacija, pažadinti žmogų reikėtų labai švelniai, nes kai bundame, tai darome ne staigiai, po truputį grįžtame link sąmoningos būsenos ir tik tada atsibundame. Staigiai pažadinti reiškia išmesti iš gilios miego būsenos, tai gali sukelti daugiau miego sutrikimų. Ypatingo dėmesio miego sutrikimų turintys žmonės sulaukia išvykų metu, kai aplinkui yra daugiau žmonių. Tokie lunatikai kelia susidomėjimą ir linksmina nemiegančius, kartais net bandoma prakalbinti vargšą miegantįjį, tačiau psichologė tikina, jog per miegus kalbantis žmogus retai gali pasakyti tiesą ar ką nors susijusio su tema. „Visų pirma bandyti iškvosti miegantį žmogų yra neetiška, kartu tai nėra tikėtina, nes per miegus kalbantis žmogus nėra sąmoningos būsenos, turbūt net nelabai išgirsta ar suvokia, kas vyksta realioje aplinkoje“, – teigė Ieva Dulinskaitė.  

Kodėl ne visada girdime žadintuvą?

Kai esame labai pavargęs, pavyzdžiui, jei miegame mažiau nei šešias – aštuonias valandas per parą, tai iš giliosios miego stadijos pabusti yra labai sunku. Kai žmogus būna labai pavargęs, jo organizmas reikalauja poilsio – miego, todėl yra didelė tikimybė neišgirsti žadintuvo, jį suvokti kaip sapno elementą, pavyzdžiui, kad skamba telefono skambutis. Miegančiojo psichika prisitaiko prie pašalinių veiksnių, kad bet kokie garsai, pavyzdžiui, pravažiuojančio automobilio ar lietaus už lango keliamas triukšmas netrikdytų miego. Jei bijote, kad galite negirdėti žadintuvo, įsigykite garsiai, ilgai arba kelis kartus skambantį žadintuvą, taip pat susitvarkykite miego ritmą. Žadintuvo ignoravimui įtakos turi ir asmeninės savybės. Vieni žmonės yra jautresni, kiti gali užmigti ir ilgai nepabusti bet kur. Kai kurie dalykai jau užprogramuoti psichikoje, pavyzdžiui, miegančios mamos dažniausiai greitai išgirsta verkiančius kūdikius.   Sapnai atspindi tam tikrą vidinę būseną, jie yra žmogaus psichologinio gyvenimo simbolinė išraiška miegant. Pavyzdžiui, košmarus gali sukelti nerimas. Taigi net juos reikėtų skaityti lyg žinutes. Kai žmogus susapnuoja baisų sapną, tai rodo, jog realiame gyvenime, išorėje ar viduje, vyksta konfliktai. Pavyzdžiui, kova su baisiu drakonu, kuris jus vejasi, gali reikšti pavydą, kurio nepripažįstate, arba rūpesčius, kurių neprisiruošiate išspręsti. Vienintelis būdas atsikratyti košmarų – juos analizuoti, ieškoti sąsajų, problemų tikrame gyvenime, jas spręsti realybėje, tuomet tai neturėtų persekioti ir sapnuose. Milda Noreikaitė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close