Miškų sertifikavimas užtikrina ne tik ekonominę naudą

Prienų miškų urėdija laukia jau trečiojo miškų sertifikavimo, kuris turi prasidėti vasario pabaigoje. Tai bus jau trečias urėdijos miškų sertifikavimas, vykdomas kas penkeri metai. Tarp sertifikavimų kasmet vykdomas auditas, kurio tikslas yra patikrinti, kaip laikomasi reikalavimų, ar pašalinti trūkumai, nustatyti pagrindinių sertifikavimų metu. Miško sertifikavimas – tai ištisas procesas, kurio metu patikrinamas miško ūkinės veiklos atitikimas standartams.

Apie sertifikavimo principus ir reikalavimus kalbamės su Prienų miškų urėdijos vyriausiuoju miškininku Jonu Koklevičiumi.

Skatinama tvari miškotvarka

„Jeigu viskas vyks sėkmingai, šiemet gausime jau trečiąjį sertifikatą. Numatyta, kad mūsų urėdijoje sertifikavimo darbus atliks UAB „NEPConLT“, – sakė J. Koklevičius.

Kaip patikino vyriausiasis miškininkas, iš sertifikuotų miško įmonių parduodama  mediena gali būti naudojama  sertifikuotai produkcijai  gaminti, kuri žymima specialiais ženklais ir rinkoje yra labiau vertinama bei šiek tiek brangesnė. Miškų sertifikatai yra teikiami miško savininkų ar valdytojų pageidavimu,  įsipareigojant skatinti tvarią miškotvarką, sumažinti neteisėtus miško kirtimus, miškų bei biologinės įvairovės nykimą, didinti socialinę miško savininkų atsakomybę, užtikrinti ilgalaikę iš miško gaunamą ekonominę naudą, patenkinti vartotojų, norinčių įsigyti žinomos kilmės medienos gaminius, poreikius.

Rainforest Allliance standartai, pagal kuriuos atliekami miško sertifikavimo darbai, tiesiogiai remiasi FSC principais ir kriterijais, skirtais miškų valdymui, ir apima bendruosius ir specialiuosius rodiklius. Standartai yra skirstomi į dešimt principų: įstatymų ir FSC principų laikymasis; nuosavybės ir naudojimo atsakomybė; vietos žmonių teisė; santykiai su bendruomenėmis ir darbuotojų teisės; nauda iš miško; poveikis aplinkai; miškotvarkos projektas; stebėsena ir įvertinimas; ypatingos vertės miškų išsaugojimas ir plantaciniai želdiniai. Taigi, kaip matome, sertifikavimo procesas apima ir viešuosius, ir privačiuosius aspektus.

Kaip paaiškino J. Koklevičius, nagrinėjant pirmąjį principą „Įstatymų ir FSC principų laikymasis“, galima išvardinti kai kuriuos pagrindinius kriterijus: „miško ūkis turi gerbti visus nacionalinius ir vietinio lygmens teisės aktus bei valstybinės administracinės sistemos reikalavimus; turi mokėti visus privalomus mokesčius; miškų plotai, kuriuose vykdoma veikla, turi būti apsaugoti nuo neteisėtų kirtimų, statybų ir kitos neteisėtos veiklos, miško ūkio specialistai turi parodyti ilgalaikį įsipareigojimą laikytis FSC principų ir reikalavimų“ ir kt.

Pagal kitą principą nurodoma santykių su bendruomene svarba bei darbuotojų teisės. Kaip pastebėjo J. Koklevičius, bendruomenių ir kaimų, esančių šalia miško, gyventojai turi teisę būti įdarbinti, apmokyti, o kartu ir įsigyti medienos stačiu mišku. Kitaip sakant, miško ūkis negali pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų ir jų šeimų sveikatą bei saugumą.

Iš tikrųjų, atliekant sertifikavimą į visus rodiklius ir principus kreipiama labai daug dėmesio. Po sertifikavimo būna duodami nurodymai pašalinti nustatytus trūkumus.

Trūkumai nesunkiai pašalinami

Nors valstybiniai miškai tvarkomi prisilaikant reikalavimų, tačiau trūkumų sertifikatoriai suranda ir įrašo pastabas.

„Didelių klaidų nepadarome, tačiau buvo pastabų dėl dirvos pažeidimo traukiant medieną, taip pat dėl chemikalų, kurie jau neatitiko standartų, naudojimo. Sertifikatoriai į šiuos reikalus žiūri griežčiau negu sanitarinė tarnyba. Iš pradžių, kai tik prasidėjo sertifikavimas, trūkumų rasdavo daugiau, o dabar jau išmokome geriau tvarkytis, laikytis principų ir reikalavimų bei standartų. Praeito sertifikavimo metu buvo nustatyta, kad trūksta šiek tiek kertinių buveinių ploto, kuris turi sudaryti 5 proc. ( tai plotai, kur nevykdoma jokia ūkinė veikla, miškas auga natūraliai, išdžiųvę medžiai paliekami kol išvirsta ir supūva) Netrukus šis trūkumas buvo ištaisytas“, – pasakojo  vyriausiasis miškininkas.

Sertifikavimo privalumai

Pasak J. Koklevičiaus, pagrindinė sertifikavimo nauda ta, kad priverčia labiau atsižvelgti į aplinkosaugos reikalavimus kasdieninėje veikloje. Standartai įpareigoja palaikyti gerus santykius su bendruomenėmis ir gyventojais, aprūpinti juos mediena, t. y. nenukirstu mišku. Jeigu įmonė kurioje nors srityje turi problemų, vėluoja mokesčiai ar yra skolų – sertifikatoriai tai vertina neigiamai. Daugelis medienos perdirbėjų, kurie savo gamybos grandis yra sertifikavę, turi sudaryti sutartis su sertifikuotų miškų valdytojais, taip užtikrindami aukštą produkcijos kokybę.

Praėjusiais metais Jeilio (JAV) Lietuvos miškus įvertino kaip geriausiai tvarkomus, vadinasi, tam įtakos turėjo mūsų miškų sertifikavimas.

Kaip pastebėjo vyriausiasis miškininkas, sertifikavimas šiek tiek apsunkina kasdieninį darbą, tačiau negalima nepaisyti aplinkosaugos reikalavimų.

„Mūsų urėdija įsipareigoja ir ateityje laikytis FSC  sertifikavimo principų ir reikalavimų, kad administruojami miškai atitiktų aukščiausius vertinimo kriterijus, o paruošiama mediena  būtų paklausi perdirbimo įmonėms, sertifikavusioms  savo gamybos grandį“, – sakė vyriausiasis miškininkas.

Reikia tikėtis, kad ir šiais metais vyksiantis valstybinių miškų sertifikavimo  procesas praeis sėkmingai,  Prienų miškų urėdijos miškai atitiks pagrindinius  reikalavimus  ir bus toliau tvarkomi ir saugomi prisilaikant standartų.

Stasė Asipavičienė