Šv. Antano Paduviečio bažnyčia ir jos vertybės

Birštono kurorto dvasios namai, šv. Antano Paduviečio bažnyčia, daugiau kaip prieš 100 metų pastatyta iš raudonų plytų, savo grakščiais negotikiniais  bokštais puošia miestelį ir suteikia jam didingumo. Čia švenčiami tituliniai šv. Antyano Paduviečio, Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės, Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos atlaidai.

Atkeliavę iš amžių glūdumos

Buvusi Nemuno regioninio parko kultūrologė Dainora Šaltienė yra tarsi vaikščiojanti enciklopedija. Tai žmogus, pėsčiomis ir su dviračiu, viena ar su ekspedicijomis apsilankiusi daugelyje Lietuvos kampelių, neblogai ištyrinėjusi ir sukaupusi vertingų žinių apie mūsų krašto istorinį ir kultūrinį paveldą. Kas geriau gali žinoti ir papasakoti apie sakralinę mažąją architektūrą ir kryždirbystę bei jos puoselėtojus, jeigu ne …

„Kodėlčiaus dvaro“ ir istorinės atminties saugotojai

Ar kada nors pagalvojote, kad ramybė yra nuostabiausias jausmas? Ir kad jos nereikia ieškoti, jos visuomet pilna mumyse, namuose, aplinkoje? Sodyba gražioje vietoje, miško apsuptyje, prie buvusios Turistinės bazės – a. a. rašytojo Vytauto ir jo žmonos Raisos Petkevičių šeimos ramybės oazė ir rašytojo kūrybos liudininkė. Šiandien sodybą stengiasi prižiūrėti ir išsaugoti čia vasaras leidžianti …

Birštono krašto kryždirbių pėdsakais

Kryžiai, koplystulpiai, stovintys pakelėse ir kaimo sodybose, kapinėse ir bažnyčių šventoriuose, mena turtingą tautos istorinę ir kultūrinę praeitį. Jos išsaugojimas ir puoselėjimas – šios dienos kultūros paveldo tyrinėtojų, kraštotyrininkų, medžio meistrų, tęsiančių kryždirbystės tradicijas, garbės reikalas. Prienų kultūrologai ir kryždirbiai gali didžiuotis, atlikę prasmingą ir ateities kartoms reikšmingą savo gyvenimo misiją – surinkę medžiagą apie …

„Viešpatie, saugok šią sodybą…“

Birštono seniūnijos seniūnas Jonas Kederys, rodos, aiškiai nusakė kelią į Paverknių kaimo Tamošiūnų sodybą, bet ieškojau jos ilgai. Kai jau atrodė, kad vėl teks grįžti atgal, nes posūkyje keliukas virto duobėmis ir ruošėsi staigiai leistis žemyn, prieš akis atsivėrė nuostabus vaizdas. Ramiai savo vandenis plukdė Verknė, o ant kairiojo kranto matėsi gėlėse paskendusi gražiai prižiūrima …

Darbštus darbą randa

Pas Alfonsą Eugenijų Majų, gyvenantį Skriaudžiuose, lankiausi dar tada, kai jis savo verslą buvo tik pradėjęs. Nedidelis pastatas kieme su senomis vilnos karšimo staklėmis buvo pirmas žingsnis. Gal netgi drąsus žingsnis, žinant, kad mūsų žmonės tuo metu labiau vertino puošnią sintetiką, o ne natūralias medžiagas.

„Lietuvos muziejų kelias“ neaplenkė ir Prienų

REGIONO TRADICINIAI AMATAI IR AMATININKAI. 2012-ieji Seimo nutarimu paskelbti Muziejų metais. Vienas iš pagrindinių Muziejų metų projektų – „Lietuvos muziejų kelias“, nusidriekęs muziejinių renginių ciklu per visus Lietuvos regionus: Žemaitiją, Aukštaitiją, Dzūkiją, Sūduvą ir Mažąją Lietuvą, neaplenkė ir Prienų. Į šį projektą Krašto muziejus įsijungė kartu su 87 Lietuvos muziejais.

Mažosios Prienų miesto architektūros beieškant

Kas yra miesto mažoji architektūra? Tai suoleliai, žibintai, tvorelės, fontanai ir daugybė kitų detalių. Prie mažosios architektūros statinių priskiriami ir nedideli ūkiniai pastatai, pavėsinės, stoginės automobiliams, patalpos šalia lauko židinių, terasos, lauko baldai, įvairios rodyklės, iškabos, sūpuoklės, funkcionalios meninės kompozicijos, pavyzdžiui, skulptūros, skirtos laipioti vaikams ir t. t. Kruopščiai, su kūrybine išmone pagaminti statiniai pagyvina …

Kryždirbystės istorinės ištakos. Kryžių statymo tradicija Lietuvoje

 Lietuva yra puošnių kryžių, koplytėlių, šventųjų skulptūrėlių kraštas. Šie liaudies meistrų darbo mediniai paminklai dažniausiai vadinami vienu žodžiu – kryžiai. Kryždirbystės tradicijos Lietuvoje labai senos. Jų pradžia sietina su krikščionybės įvedimu, taigi kryždirbystės istorijai apie 400 metų. Ši unikali lietuvių liaudies meno šaka į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą įrašyta 2001 m., …

Seniesiems amatams dar lemta atgimti

Mūsų šalies tautinis paveldas, tradiciniai amatai, papročiai yra svarbi šalies etninės kultūros dalis. Iš kartos į kartą perduodama patirtis ir specialūs įgūdžiai, atkuriamos istoriškai susiformavusios tradicijos palaiko tautos gyvybingumą, parodo pasauliui šalies tautinį veidą. Tautinio paveldo produktai, daiktai bei maistas buvo ir yra gaminami rankomis iš vietinių medžiagų, pagal technologijas, būdingas konkrečiai kaimo vietovei ar …

Šiemet Onos šventėn sukvietė amatininkus

Vienos lietuviškiausios, moteriškiausios Oninių šventės renginiai apsuko ratą bene visą Prienų rajono savivaldybę. Garbios Onos ir Onytės buvo pagerbtos gėlėmis, dovanomis ir begaliniu dėmesiu. Nors visų renginių dėmesio centre buvo Onos, šventėse netrūko užimtumo bei linksmybių visiems jų dalyviams. Praėjusį šeštadienį nuskambėjusi tradicinė seniūnijos vasaros šventė „Ona kviečia amatininkus“ Veiveriuose padovanojo daug nepamirštamų emocijų visiems …

Kultūros paveldas mūsų krašte

Lietuva yra turtinga savo istorija, kuri siekia jau dešimt amžių, mena Baltų genčių laikus. Galime didžiuotis, kad mūsų kraštas, augant Europos miestams, nebuvo dykuma. Atlikti archeologiniai tyrinėjimai parodė, kad jau akmens amžiuje Lietuvos teritorijoje galėjo gyventi žmonės, deja, nenuginčijami įrodymai – kasiniai rasti tik neolito (naujojo akmens) amžiaus. Prienų ir Birštono kraštas taip pat turtingas …