„Kodėlčiaus dvaro“ ir istorinės atminties saugotojai

Ar kada nors pagalvojote, kad ramybė yra nuostabiausias jausmas? Ir kad jos nereikia ieškoti, jos visuomet pilna mumyse, namuose, aplinkoje? Sodyba gražioje vietoje, miško apsuptyje, prie buvusios Turistinės bazės – a. a. rašytojo Vytauto ir jo žmonos Raisos Petkevičių šeimos ramybės oazė ir rašytojo kūrybos liudininkė. Šiandien sodybą stengiasi prižiūrėti ir išsaugoti čia vasaras leidžianti …

GYVENIMO RETROSPEKTYVOS. Nuotraukose atgimęs senasis Šilavotas

Lapkričio 8 d. Prienų krašto muziejuje vyko popietė „Prisiminkime Šilavoto istoriją“, kurios metu buvo pristatyta fotografijų paroda ,,Senasis Šilavotas“. Renginį vedė poetė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, duris į istorinę šio krašto praeitį atvėrė tautosakininkas, humanitarinių mokslų daktaras Kostas Algirdas Aleksynas, knygų autorius Jonas Mikučiauskas. Prisiminimais dalijosi senieji šilavotiškiai.

Birštono krašto kryždirbių pėdsakais

Kryžiai, koplystulpiai, stovintys pakelėse ir kaimo sodybose, kapinėse ir bažnyčių šventoriuose, mena turtingą tautos istorinę ir kultūrinę praeitį. Jos išsaugojimas ir puoselėjimas – šios dienos kultūros paveldo tyrinėtojų, kraštotyrininkų, medžio meistrų, tęsiančių kryždirbystės tradicijas, garbės reikalas. Prienų kultūrologai ir kryždirbiai gali didžiuotis, atlikę prasmingą ir ateities kartoms reikšmingą savo gyvenimo misiją – surinkę medžiagą apie …

GYVENIMO RETROSPEKTYVOS. Nauja knyga apie Maironį

2012 m. paskelbti Maironio metais – sukanka 150 metų nuo didžio poeto gimimo. Simboliška, kad Prienų krašto poetė, prozininkė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, daugybę metų buvusi lyg ir Maironio dvasios šešėlyje, jautusi tų namų atmosferą, šiais metais išleido knygą Lietuvos literatūros dainiaus atminimui įamžinti.

„Viešpatie, saugok šią sodybą…“

Birštono seniūnijos seniūnas Jonas Kederys, rodos, aiškiai nusakė kelią į Paverknių kaimo Tamošiūnų sodybą, bet ieškojau jos ilgai. Kai jau atrodė, kad vėl teks grįžti atgal, nes posūkyje keliukas virto duobėmis ir ruošėsi staigiai leistis žemyn, prieš akis atsivėrė nuostabus vaizdas. Ramiai savo vandenis plukdė Verknė, o ant kairiojo kranto matėsi gėlėse paskendusi gražiai prižiūrima …

TALENTŲ SAMBŪRIS. Išskirtinė dovana Mokytojams

Šių metų Tarptautinės mokytojų dienos šventę „Revuonos“ vidurinės mokyklos mokytojams primins jų kolegės, dailės mokytojos Aušros Deltuvienės mokinių dovana „Bitelių tvirtovė“. Tai meniškai apipavidalintas avilys, simbolizuojantis šios mokslo įstaigos bendruomenės požiūrį į namus, kur kasdien tarsi bičių spiečius į avilį suskrenda mokiniai ir mokytojai, namus, kurie turi išskirtinę dvasią.

GYVENIMO RETROSPEKTYVOS. Gyvenimo keliu lydi tėvų ir mokytojų skiepytos vertybės

Aukšta, liekna, tiesaus ir atviro žvilgsnio, elegantiška moteris. Po dailia išore – aštrus protas ir tvirta valia, kruopštumas ir atsakomybė. Darbe kasdien tenka susidurti su žmonėmis, padėti jiems nepasiklysti teisiniuose labirintuose. Tokia yra teisininkė, Prienų rajono notarė Rasa Dereškevičienė.

Darbštus darbą randa

Pas Alfonsą Eugenijų Majų, gyvenantį Skriaudžiuose, lankiausi dar tada, kai jis savo verslą buvo tik pradėjęs. Nedidelis pastatas kieme su senomis vilnos karšimo staklėmis buvo pirmas žingsnis. Gal netgi drąsus žingsnis, žinant, kad mūsų žmonės tuo metu labiau vertino puošnią sintetiką, o ne natūralias medžiagas.

„Lietuvos muziejų kelias“ neaplenkė ir Prienų

REGIONO TRADICINIAI AMATAI IR AMATININKAI. 2012-ieji Seimo nutarimu paskelbti Muziejų metais. Vienas iš pagrindinių Muziejų metų projektų – „Lietuvos muziejų kelias“, nusidriekęs muziejinių renginių ciklu per visus Lietuvos regionus: Žemaitiją, Aukštaitiją, Dzūkiją, Sūduvą ir Mažąją Lietuvą, neaplenkė ir Prienų. Į šį projektą Krašto muziejus įsijungė kartu su 87 Lietuvos muziejais.

TALENTŲ SAMBŪRIS. Užbūrė pomėgis dailei

 „Aš dar labai neilgai tapau, vos penketą metų, todėl viskas, ką dabar darau, yra bandymas atrasti savo stilių“, – sako buvusi „Revuonos“ vidurinės mokyklos, dabar Kauno technologijos universiteto gimnazijos ir Prienų meno mokyklos mokinė Agnė Alaburdaitė. Neseniai Šilavoto laisvalaikio salėje buvo surengta Agnės pirmoji personalinė dailės darbų paroda. Aštuonios iš vienuolikos drobių nutapytos per vasarą, …

GERIEJI AITVARAI. Nepaprasti įspūdžiai iš Olimpinių žaidynių

Dar gyvi įspūdžiai iš praėjusių olimpinių žaidynių Londone, kuriose dalyvavo gausus būrys lietuvaičių, dar džiaugiamės ir didžiuojamės, kad tokios mažos šalies sportininkai parsivežė visų trijų spalvų medalių. Tačiau ne vien tik sportininkai prakaitą liejo. Svarbų ir reikalingą darbą atliko ir mūsų kraštiečiai  savanoriai. Londono olimpinėse žaidynėse savanore dirbo birštonietė Lina Karčiauskaitė Bartusevičienė Krivickienė.

„Per gerus žmones pas mane ateina Dievas“

Rugpjūčio 28 d. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje įvyko poetės Stefos Juršienės eilėraščių knygos „Prakalbintoji upė“ sutiktuvės. Į susitikimą su poete atvyko Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius, Kultūros sporto ir jaunimo skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas Vladas Buragas su žmona, gydytoja ir rašytoja Dalia Milukaite. Atskubėjo ir poetės …

Mažosios Prienų miesto architektūros beieškant

Kas yra miesto mažoji architektūra? Tai suoleliai, žibintai, tvorelės, fontanai ir daugybė kitų detalių. Prie mažosios architektūros statinių priskiriami ir nedideli ūkiniai pastatai, pavėsinės, stoginės automobiliams, patalpos šalia lauko židinių, terasos, lauko baldai, įvairios rodyklės, iškabos, sūpuoklės, funkcionalios meninės kompozicijos, pavyzdžiui, skulptūros, skirtos laipioti vaikams ir t. t. Kruopščiai, su kūrybine išmone pagaminti statiniai pagyvina …

Kryždirbystės istorinės ištakos. Kryžių statymo tradicija Lietuvoje

 Lietuva yra puošnių kryžių, koplytėlių, šventųjų skulptūrėlių kraštas. Šie liaudies meistrų darbo mediniai paminklai dažniausiai vadinami vienu žodžiu – kryžiai. Kryždirbystės tradicijos Lietuvoje labai senos. Jų pradžia sietina su krikščionybės įvedimu, taigi kryždirbystės istorijai apie 400 metų. Ši unikali lietuvių liaudies meno šaka į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą įrašyta 2001 m., …

Seniesiems amatams dar lemta atgimti

Mūsų šalies tautinis paveldas, tradiciniai amatai, papročiai yra svarbi šalies etninės kultūros dalis. Iš kartos į kartą perduodama patirtis ir specialūs įgūdžiai, atkuriamos istoriškai susiformavusios tradicijos palaiko tautos gyvybingumą, parodo pasauliui šalies tautinį veidą. Tautinio paveldo produktai, daiktai bei maistas buvo ir yra gaminami rankomis iš vietinių medžiagų, pagal technologijas, būdingas konkrečiai kaimo vietovei ar …

Mantės ateities planai – visapusiškai tobulėti

Vasara – atostogų metas. Atostogauja ir viena iš geriausių Lietuvos krepšininkių, 2009 m. jaunių krepšinio komandos Europos čempionė, „Viči-Aistės“ ir Lietuvos moterų krepšinio rinktinės žaidėja, prieniškė Mantė Kvedaravičiūtė. Ne Tailande, Malaizijoje ar kitoje egzotiškoje šalyje, o gimtame mieste, pas mamą. Paprašyta interviu, Mantė mielai sutiko ir vieną rytą pravėrė redakcijos duris, gerokai išgražėjusi, miela ir …

Šiemet Onos šventėn sukvietė amatininkus

Vienos lietuviškiausios, moteriškiausios Oninių šventės renginiai apsuko ratą bene visą Prienų rajono savivaldybę. Garbios Onos ir Onytės buvo pagerbtos gėlėmis, dovanomis ir begaliniu dėmesiu. Nors visų renginių dėmesio centre buvo Onos, šventėse netrūko užimtumo bei linksmybių visiems jų dalyviams. Praėjusį šeštadienį nuskambėjusi tradicinė seniūnijos vasaros šventė „Ona kviečia amatininkus“ Veiveriuose padovanojo daug nepamirštamų emocijų visiems …

Kultūros paveldas mūsų krašte

Lietuva yra turtinga savo istorija, kuri siekia jau dešimt amžių, mena Baltų genčių laikus. Galime didžiuotis, kad mūsų kraštas, augant Europos miestams, nebuvo dykuma. Atlikti archeologiniai tyrinėjimai parodė, kad jau akmens amžiuje Lietuvos teritorijoje galėjo gyventi žmonės, deja, nenuginčijami įrodymai – kasiniai rasti tik neolito (naujojo akmens) amžiaus. Prienų ir Birštono kraštas taip pat turtingas …

GYVENIMO RETROSPEKTYVOS. Keliautojas upėmis nenurimsta

Vasara – atostogų ir kelionių metas, kiekvienas jį stengiasi išnaudoti taip, kad poilsis teiktų malonumą, atsipalaidavimą ir jėgų naujiems darbams. Vieni vyksta prie jūros, kiti keliauja į tolimas šalis, treti poilsiauja kaime, sodyboje užmiestyje ar tiesiog paima į rankas seniai skaitytą knygą. Pakuoniškis, buvęs sportininkas Eugenijus Kamarūnas, nepriklauso nė vienai iš poilsiautojų kategorijų – jis …

„PILNATVĖS DĖMENYS“. Paveikslų galeriją norėtų palikti Prienams

Elena Lilijana Janulytė-Keršienė – tautodailininkė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Menininkės siuvinėjimo menas pristatytas rankdarbių žurnale. Kūrybingos sielos žmogus randa vietos save išreikšti visur. Tautodailininkė ne tik siuvinėja, bet ir kuria eilėraščius, miniatiūras. Jos kūrybą yra spausdinę „Jaunimo gretų“, „Švyturio“, „Moters“, „Mūsų žodžio“ žurnalai. Nuo 1994 metų ją galime vadinti savo kraštiete, nes birželio mėnesį aštuoniasdešimtmetį …

„SAKRALIOJI MATERIJA“. Nemajūnų amžino poilsio vietoje

Graži ir sena Nemajūnų gyvenvietė įsikūrusi ant dešiniojo Nemuno kranto, didžiojoje kilpoje. Apie tai, kad čia buvo didelis kaimas, gyvenvietė ar net miestelis, galima rasti dar XVII amžiaus rašytiniuose dokumentuose. Tuo metu Nemajūnai priklausė Lietuvos kancleriui, Alytaus ekonomijos ir kitų žemių valdytojui, Jiezno dvaro savininkui Kristupui Zigmantui Pacui.

„PATIRTIES PAMOKOS“. ,,Norėjome ir norim to, kas draudžiama“

Pasigirsta ne vienas telefono skambutis: ,,Sakyk esmę greičiau, dar perskambinsiu, nes dabar duodu interviu – mergaitė bando išklausti, ką mes 80-taisiais veikėme,“ – kalba Zigmas Vileikis – Birštono kultūros centro direktorius.  80-taisiais jis jau dirbo Birštone. Prieš tai, 1972–77-aisais studijavo Klaipėdoje literatūrą ir režisūrą kartu su daugeliu šiuo metu populiarių atlikėjų. Bendrakursiai vesdavo džiazo orkestro koncertus, taip susipažino, bendravo su muzikantais. Aišku, 80-taisiais jie negalėjo daryti, ką panorėję – vis dėlto gyveno SSRS.

Ką išdalijo žmonėms, grįžo su kaupu

Dažnas tikime likimu: tikime, kad gyvenime sutinkame tuos žmones, kurių mums reikia, kad padėtų suprasti paprastas tiesas, pažinti ir įvertinti save. Mūsų gyvenimo kelyje atsiranda tokie žmonės, kurių dėka praturtėjame, tampame tolerantiškesni, geresni. Ir kuo daugiau tokių žmonių atsiranda greta, tuo mūsų gyvenimas tampa prasmingesnis. Laimingi žmonės, kurie bendravo, pažinojo ar ir dabar pažįsta nepaprastą moterį, buvusią mokytoją, Prienų krašto muziejaus įkūrėją, aktyvią įvairių renginių organizatorę ir dalyvę Antaniną Aleknavičienę. Ji visada buvo tas žiburėlis, kuris traukė žmones, skleidė šilumą ir šviesą.

„TALENTŲ SAMBŪRIS“. Žengtas pirmas žingsnis jaunimo politikos įgyvendinimo srityje

Siekiant paskatinti pozityvias jaunimo iniciatyvas, aktyvų dalyvavimą visuomeniniame ir pilietiniame gyvenime bei dialogą su vietos savivalda, kovo mėnesio viduryje Prienų kultūros ir laisvalaikio centre buvo surengtas seminaras „Efektyvus jaunimo politikos įgyvendinimas vietos lygmeniu“. Seminaras buvo skirtas Prienų rajono jaunimo organizacijoms, aktyviam jaunimui bei jaunimo darbuotojams. Jį vedė lektorius Vytautas Gaidamavičius – buvęs LIJOT valdybos narys, AIESEC Lietuva valdybos narys, verslininkas, turintis virš 10 metų vadovavimo, mokymo ir konsultavimo patirtį verslo įmonėms ir nevyriausybinėms organizacijoms.

„TALENTŲ SAMBŪRIS“. Pavasarį pasveikino „Žiemos pumpurai“

Pavasaris mums asocijuojasi su pirmąja žaluma, troškimu gyventi plyštančiais pumpurais. Nepamačius sunku įsivaizduoti, kad ir žiema gali prasiskleisti pačiais gražiausiais pumpurais. Jie – mokinių darbuose. Vieni – besišypsantys baltų aguonų akimis, kiti mojuojantys vasaros gėlių kasomis, treti sugulę į originalias kompozicijas, bet visi kalbantys apie autorių talentą ir beribį kūrybiškumą. Štai tokius įspūdingus, per du aukštus eksponuojamus darbus galima pamatyti moksleivių meninių dirbinių parodoje Prienų „Revuonos“ vidurinėje mokykloje. 

„PILNATVĖS DĖMENYS“. Kalbininkams J. Kazlauskui ir A. Lyberiui atminti

Kiekviena kalba savaip graži ir brangi kaip žmogaus mąstymo ir jutimo vaisius. Tačiau mums, lietuviams, pati gražiausia ir brangiausia turi būti lietuviška kalba. Turime branginti ją, prisiimti atsakomybę ir pareigą budėti prie gimtosios kalbos, ją saugoti, turtinti ir puoselėti. Didelę dalį šios atsakomybės prisiima Prienų „Žiburio“ gimnazijos mokytojai lituanistai, kurie skatina mokinius gražiai vartoti ir išnaudoti nepaprastai turtingos mūsų gimtosios kalbos žodžių ir posakių lobius. Kovo pradžioje „Žiburio“ gimnazijoje įvykęs Lietuvos Respublikos gimnazijų ir vidurinių mokyklų mokinių esė konkurso „Tikrai yra kalba, kur žodis pasitinka ir palydi“ (Just. Marcinkevičius), skirto senosios „Žiburio“ gimnazijos auklėtiniui, profesoriui Jonui Kazlauskui ir gimnazijos mokytojui ir direktoriui, žodynininkui Antanui Lyberiui atminti, baigiamasis renginys parodė, kad jaunieji kalbininkai geba kūrybingai panaudoti šiuos lobius.